Birželio 13 d., ketvirtadienis | 24

Raseinių r. respondentinių ūkių 2021 m. duomenų apžvalga

Ernesta Vabalė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Raseinių r. biuro vyresnioji buhalterinės apskaitos-ekonomikos konsultantė
2022-11-03

© Egidijus Vilkevičius, Agroakademija.lt nuotr.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Visose Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, stebima žemės ūkio padėtis, o ŪADT sistema teikia informaciją apie ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 40 respondentų ūkių 2021 apskaitos metų duomenys.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Raseinių r. šiemet surinkti ir išanalizuoti 40 respondentų ūkių 2021 apskaitos metų duomenys. Didžioji dalis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima lyginti ir analizuoti net kelerius metus, pasižiūrėti, kaip keičiasi ūkio veiklos rodikliai.

Augalininkystės apžvalga

Raseinių r. respondentų ūkiai 2021 m. daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių ir rapsų. Iš analizuojamų duomenų matyti, kad derlingiausi 2021 m. buvo kviečiai (vasariniai kviečiai – 4,3 t/ha, žieminiai kviečiai – 5,95 t/ha), toliau žieminiai (5,90 t/ha) ir vasariniai miežiai (3,64 t/ha), žieminiai kvietrugiai (3,02 t/ha), rapsai (5,2 t/ha), žirniai (2,67 t/ha) ir kt. Lygindami trejų praėjusių metų (2019, 2020 ir 2021) derlingumus, matome, kad didžiausias derlingumas daugumos augalų buvo 2020 m., tačiau išsiskyrė vasariniai rapsai, nes jų derlingumas 2021 m. – 5,2 t/ha, lyginant su 2020 m. – 2,37 t/ha, padidėjo dvigubai. Tai greičiausiai lėmė oro sąlygos, nes 2021 m. buvo gana sausringi, mažai lietaus, daug karštų dienų. Taip pat svarbu, kaip ūkininkams pavyksta nuimti derlių, reikalingos technikos turėjimo ir pan. Taip pat kuo toliau, tuo labiau ūkininkai pradeda naudoti naujas tręšimo technologijas, padedančias gauti geresnį ir gausesnį derlių. Raseinių r. respondentinių ūkių derlingumai yra tokie pat arba net didesni nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

Daržovių sektorius Lietuvoje dar nėra labai populiarus. Jas augina tik labai maža dalis ūkių. Šiuo metu populiariausios pupos, moliūgai, tačiau žiūrint kelerius metus atgal, matome, kad ūkiai po truputį pradeda auginti įvairesnių daržovių. Po truputį populiarėja burokėliai, morkos. Tarp Raseinių r. respondeninių ūkių populiariausia daržovė – pupos, kurių derlingumas 2021 m. tesiekia 2,2 t/ha, o 2020 m. buvo dvigubai didesnis. Viršijo Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį.

Gyvulininkystės apžvalga

Raseinių r. yra gana daug gyvulininkystės arba mišrių ūkių, tačiau jau pastebima, kad ūkiuose yra mažinamas gyvulių skaičius dėl mažėjančių pardavimo kainų už pieną ar parduotą gyvulį. Kai kurie ūkiai išparduoda visus gyvulius ir renkasi augalininkystę.

Pieno primilžis, karvių skaičius ūkyje ir kaina, Eur/t

Iš pateikto grafiko matyti, kad primilžis iš vienos karvės kasmet didėjo. Taip pat kiekvienais metais Raseinių r. viename ūkyje laikomų karvių vidutiniškai daugėjo: 2019 m. – 15,03 vnt., 2020 m. – 15,22 vnt., 2021 m. – 19,69 vnt. Tačiau ūkių, kurie laiko karvių, mažėja. 2019 m. tokių ūkių Raseinių r. buvo 124, o jau 2021 m. – tik 100. Raseinių r. pieno ūkių skaičiaus mažėjimas ne toks didelis, lyginant su bendru Lietuvos vidurkiu. Raseinių r. analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 19,35 proc., o Lietuvoje – 24,57 proc. Jeigu toks mažėjimas bus nuolatinis, greitai nebeliks ūkių, kurie laikys gyvulius. Atsisakyti gyvulių skatina dar ir tai, kad yra labai pririšama prie ūkio, nelabai išeina išvažiuoti ilgesniam laikui.

Finansiniai rodikliai

Vienas iš svarbesnių finansinių rodiklių ūkyje yra grynojo pelningumo rodiklis, kurisrodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Kaip matyti iš 1 lentelės, ūkininkai dirbo pelningai. Raseinių r. vidurkis yra labai artimas Lietuvos vidurkiui. Šis rodiklis, jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, turėtų būti ne mažesnis nei 0,02, t. y. 2 procentai.

1 lentelė. Finansiniai rodikliai, koef.

Kitas labai svarbus rodiklis – grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis), kuris rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis parodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos).

Raseinių r. ūkiai kažkiek geba ūkininkauti pelningai be išmokų, labai svarbu tai, kad 2019–2021 m. šis rodiklis didėjo. Bet turint galvoje visumą, Raseinių r. ūkininkai be dotacijų sunkiai išgyventų, ypač gyvulininkystės ūkiai. Žema rodiklio reikšmė, ypač neigiama (nuostoliai), rodo, kad ūkis yra priklausomas nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų. Galima teigti, kad daugumai Lietuvos ūkininkų parama yra labai svarbi. Iš pateiktos lentelės galima matyti, kad gyvulininkystės ūkiai yra stipriai priklausomi nuo dotacijų, be jų tikrai negalėtų išgyventi, o augalininkystės ir mišriems ūkiams lengviau, be dotacijų gali gauti pelno.

Taip pat labai svarbu paminėti dar vieną finansinį rodiklį – skolos rodiklį, kuris 2021 m. Raseinių r. ūkių buvo 0,26, o Lietuvos – 0,42. Rekomenduotina šio rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Jis rodo bendrą ūkio įsiskolinimą. Galima teigti, kad šis rodiklis yra normalus, ir grėsmės praskolinti turtą tikrai nėra. Nes be skolintų lėšų nedaugelis ūkių galėtų užtikrinti plėtrą, įgyvendinti investicijų, susijusių su žemės ūkio, apsirūpinimu kitu turtu, kas didintų ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Apibendrinant galima teigti, kad Raseinių r. ūkininkams 2021 m. buvo derlingi, tačiau ne tokie palankūs kaip 2020-ieji. Gyvulininkystės ūkiai yra labai priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis, o augalininkystės ir mišrūs ūkiai ir be šių dotacijų gali uždirbti šiek tiek pelno. Galbūt todėl Lietuvoje ir mažėja ūkininkų, auginančių gyvulius, yra pereinama prie augalininkystės.

Parengta pagal Raseinių r. 2021 m. respondentų ūkių analizę