Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Šakių rajono 2016 m. respondentinių ūkių analizė

Neringa Bajoraitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-12-19


Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Ši sistema teikia informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrąją žemės ūkio situaciją. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

LŽŪKT Šakių r. biuro konsultantės pateikė LAEI 43 respondentinių ūkių duomenis, iš kurių 29 ūkiai vertėsi tik augalininkyste, o 14 buvo mišrūs, t. y. vertėsi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste.

Ūkiai buvo įvairių dydžių: 12 – nuo 1 iki 100 ha, 14 – nuo 101 iki 300 ha, 10 – nuo 301 iki 500 ha, 7 ūkiai – daugiau kaip 500 ha. Vienam ūkiui tenka vidutiniškai 320,74 ha naudojamos žemės ploto. Daugiausia auginta kviečių. Kiti auginti žemės ūkio augalai: rapsai, miežiai, kvietrugiai, cukriniai runkeliai. Kai kurie ūkiai augino bulves.

Augalininkystė

Pirmoje lentelėje pateikiamas vidutinis augalų derlingumas Šakių r. 2014–2016 m.

1 lentelė. Vidutinio augalų derlingumo palyginimas Šakių r. 2014–2016 m.

Web-lentele1-Sakiai

Pagal pateiktus 1 lentelės duomenis matome, kad 2015 m., lyginant su 2014 m., visų augalų derlingumas padidėjo, o 2016 m., lyginant su 2015 m., kviečių, miežių, kvietrugių ir rapsų derlingumas sumažėjo. Šakių r. augintų augalų derlingumą 2016 m. palyginę su vidutiniu derlingumu Lietuvoje 2015 m., matome, kad Šakių r. pagrindinių augalų derlingumas didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių.

Gyvulininkystė

Pirmame paveikslėlyje pateikiamas karvių skaičiaus ir pieno primilžio iš karvės vidurkis Šakių r. nuo 2014 m. iki 2016 m. Iš atrinktų respondentinių ūkių 11 laikė karvių.

Web-pav1-Sakia1 pav. Karvių skaičiaus ir pieno primilžio vidurkis Šakių r. respondentiniuose ūkiuose 2014–2016 m.

Pagal pateiktus 1 pav. duomenis matome, kaip analizuojamu 3 m. laikotarpiu keitėsi karvių skaičiaus ir pieno primilžio iš karvės vidurkis. Vidutinis karvių skaičius didžiausias 2014 m., todėl ir pieno primilžis iš vienos karvės didžiausias, t. y. 6,11 t, o 2015–2016 m. sumažėjęs vidutinis karvių skaičius lėmė mažesnį primilžį iš karvės.

Veiklos pajamos

Atrinkti ne tik augalininkyste ir gyvulininkyste besiverčiančių respondentų ūkiai. Kokios veiklos pajamų gavo ūkiai ir kokią bendrosios produkcijos dalį tai sudaro, pavaizduota 2 paveiksle.

Web-pav2-Sakiai2 pav. Šakių r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūra 2016 m., proc.

Pagal 2 pav. duomenis darome išvadą, kad atrinktuose Šakių r. ūkiuose didžiausią pajamų dalį sudarė augalininkystės pajamos (84,17 proc.). Daug mažesnę pajamų dalį sudarė gyvulininkystės pajamos (14,28 proc.) ir tik 1,19 proc. – paslaugų, 0,36 proc. – perdirbimo ir miškininkystės pajamos.

Veiklos ekonominiai rodikliai

Šakių r. respondentinių ūkių veiklos ekonominiai rodikliai pateikiami 2 lentelėje. Joje matome, kaip keitėsi vidutiniškai vienam ūkiui tenkanti bendroji produkcija, sąnaudos ir grynasis pelnas nuo 2014 m. iki 2016 m.

2 lentelė. Šakių r. respondentinių ūkių veiklos ekonominiai rodikliai 2014–2016 m.

Web-lentele2-Sakiai

Pagal 2 lentelėje pateiktus duomenis matome, kad nuo 2014 m. Šakių r. ūkiuose bendroji produkcija ir grynasis pelnas kasmet mažėjo. Tačiau Šakių r. vidutinę respondentinio ūkio bendrąją produkciją, sąnaudas 2016 m. lyginant su 2015 m. Lietuvos vidurkiu, matyti, kad 2016 m. Šakių r. ekonominiai rodikliai ženkliai didesni. Šakių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai nuo 2014 m. iki 2016 m. pateikiami3 lentelėje.

3 lentelė. Šakių r. ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2014–2016 m.

Web-lentele3-Sakiai

Pagal pateiktus 3 lentelės duomenis matome, kad Šakių r. ūkiuose kapitalo pakankamumo rodiklis aukštas, todėl galime teigti, kad ūkiai stabilūs, didesnę dalį turto įsigijo nuosavomis lėšomis.

Bendrasis įsiskolinimo rodiklis per analizuojamą laikotarpį kito nežymiai ir yra žemas, o tai rodo, kad labai nedidelė dalis turto finansuota skolintomis lėšomis.

Ūkių bendrojo mokumo rodiklis labai išaugo 2016 m., tai reiškia, kad tais metais ūkiuose sukaupta pakankamai apyvartinių lėšų ir jie nepajėgė visų panaudoti.

Grynasis pelningumas analizuojamu laikotarpiu kasmet vis mažėjo. Vienam pardavimo eurui 2016 m. teko -0,16 EUR grynojo pelno.

Paanalizavę turto apyvartumo rodiklius, matome, kad 2016 m. lyginant su 2014 m., rodiklis padidėjo. 2016 m. 1 turto euras sukūrė 1,57 EUR pajamų.

Ūkiuose subsidijų dalis taip pat labai nedidelė. Tai reiškia, kad ūkiai nepriklausomi nuo dotacijų, o didžiąją dalį pajamų sudarė produkcijos pardavimo ar paslaugų teikimo pajamos.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi