Šakių rajono 2021 metų palyginamoji respondentinių ūkių analizė

Inga Bieliūnaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2022-10-05

^© Agroakademija.lt nuotr.
Kaip ir kasmet taip ir 2021 metais, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba teikė duomenis Europos Sąjungos šalių ūkių apskaitos duomenų tinklui. Šakių rajono konsultavimo biuras analizavo savo rajono ūkius.

Mokesčių tikslais žemės ūkio valdos ar ūkininkų ūkiai grupuojami pagal valdos ar ūkio bendrąjį standartinį gamybinį pelną (toliau – SGP) ir ekonominį dydį, išreiškiamą ekonominio dydžio vienetais (toliau – EDV). Nuo EDV dydžio priklauso žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų sveikatos draudimo įmokų tarifas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo privalomumas. Žemiau pateiktame grafike matome, kad Šakių rajone 2021 metai vyravo ūkiai, kurių EDV buvo nuo 25 iki 50.

Ūkių pasiskirstymas pagal EDV

Analizuoti augalininkystės, gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai. Rajone vyrauja augalininkystės ūkiai, todėl matysime, kad jie generavo daugiausiai pajamų, taip pat gavo ne tik daugiausiai dotacijų, susijusių su turtu, didžiausią derlių iš auginamų kultūrų, bet tuo pačiu patyrė ir daugiausiai išlaidų pajamoms gauti.

2021 metais didžiausią dalį pajamų uždirbo augalininkystės ūkiai. Skaičiuojant visų analizuojamų ūkių pajamas, jos sudarė 67 proc. visų pajamų.

Pardavimo pajamos pagal ūkių šakas

Kadangi pastaraisiais metais prioriteto tvarka daugiausiai galimybių gauti Europos Sąjungos paramą, susijusią su turto įsigijimu, rekonstrukcija ar statyba, turi gyvulininkystės ūkiai, taip ir Šakių rajone 45 proc. visos gautos paramos gavo gyvulininkystės krypties ūkiai. Tačiau, kad ir kaip būtų keista, vos devyniais procentais mažiau gavo augalininkystės ūkiai, ir tai dėl to, kad jie vyraujantys ir jų investicijos yra didesnės vertės.

Gautos dotacijos, susijusios su turtu pagal ūkių šakas

Metams bėgant, nors atsiranda naujų reikalavimų, tokių kaip žalinimas ūkiuose, tačiau kultūrų auginimo tendencijos rajone nesikeičia. Šakių rajone, kaip ir kituose rajonuose, kur derlingos žemės, vyrauja kviečiai ir rapsai, daugiausiai žieminiai. Dėl žalinimo reikalavimų auginami žirniai arba pupos, o dabar vis dažniau ir tarpiniai pasėliai. Vis mažėja žirnių ir pupų pasėlių. Kodėl? Kalbant su ūkininkais išryškėja, kad šiuos ir parduoti sudėtingiau, ir pelnas nėra toks, koks gaunamas iš kviečių arba rapsų.

Žemiau esančioje diagramoje parodytas pagrindinių kultūrų pagal ūkio šakas derlingumas. Tenka pastebėti, kad gyvulininkystės ūkių tiek kviečių, tiek rapsų derlingumai yra mažesni, nei mišrių ir augalininkystės ūkių. Taip yra todėl, nes gyvulininkystės ūkiai produkciją augina pašarams ir į trąšas ar augalų apsaugos priemones investuoja ženkliai mažiau, todėl ir gaunami mažesni derliai. Diagramoje matosi, kad 2019 metai buvo vieninteliai, kai gyvulininkystės ūkiuose žieminių rapsų derliai buvo didesni nei kitos krypties ūkiuose.

Derlingumas pagal ūkių šakas

Kaip minėta, derlingumas priklauso nuo patirtų išlaidų užauginti atitinkamai kultūrai. Žemiau esančioje diagramoje pavaizduota, kokia atitinkamos kultūros vienos tonos vidutinė savikaina. Lyginant 2019 metus su 2020 ir 2021 metais, kasmet matome didėjančią savikainą – tai lėmė kylančios degalų, apsaugos produktų, trąšų kainos, taip pat darbo rinkos pokyčiai, pakilusios paslaugų kainos. Pagrindžiant anksčiau aptartą gyvulininkystės ūkių mažesnį derlingumą, matome, kad iš tiesų gyvulininkystės ūkiuose kviečių ar rapsų savikaina yra mažesnė nuo 20 iki 30 procentų nei augalininkystės ūkių.

Žieminių kviečių ir žieminių rapsų savikaina pagal ūkių šakas

Apibendrindami informaciją apie Šakių r. respondentinius ūkius galime teigti, kad rajone vyrauja vidutinio dydžio ūkiai, didžioji dalis puoselėjantys augalininkystės ūkius, žengiantys koja kojon su šiuolaikinėmis inovacijomis, nes naudojasi paramomis ir atnaujina ūkių įrengimus, technikos parką, o tai turi įtakos geresniems rezultatams.