Šalčininkų rajono 2016 m. respondentinių ūkių analizė

Ana Jarmolovič

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2017-11-05

Lietuva į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) kasmet teikia 1000 respondentinių ūkių duomenis. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui. Duomenys teikiami pagal ūkininkavimo kryptį, ūkio didį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Analizuojant duomenis, galima palyginti įvairių ūkinių grupių veiklos rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Kiekvienais metais Šalčininkų r. biuras į ŪADT teikia vis daugiau duomenų. 2016 m. surinkti ir išanalizuoti 33 ūkių duomenys (2014 m. – 31 ūkio, 2015 m. – 30). Tarp atrinktų respondentų daugiausia (21) mišrių ūkių.

Bendras analizuotų respondentinių ūkių valdomas žemės plotas 2016 m. buvo 5871,51 hektaro. Didžiausias vieno ūkio deklaruotas plotas – 1162,86 ha (augalininkystės ūkis), o mažiausias – 2,1 ha (ekologinė daržininkystė). Vidutinis rajono vieno respondentinio ūkio dirbamos žemės plotas 2016 m. buvo 177,92 ha, tai yra didesnis nei vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m., kuris buvo tik 42,4 hektaro.

Šalčininkų r. žemės mažiau palankios ūkininkauti, derlius negausus, reikalaujantis daug darbo ir išlaidų, todėl skiriasi nuo Lietuvos vidurkio. Kai kurių žemės ūkio augalų derlingumas dvigubai mažesnis nei vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (kviečių, miežių, bulvių).

Augintų žemės ūkio augalų derlingumas, t/ha

1 pav. Karvių skaičiaus respondentiniuose ūkiuose palyginimas, vnt.

2 pav. Primilžio iš karvės palyginimas, t

3 pav. Primilžio iš vienos karvės palyginimas, t

Iš 33 respondentinių ūkių 20 užsiėmė pienine gyvulininkyste. Laikomų karvių vidurkis Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. buvo beveik 4 kartus didesnis nei Lietuvos vidurkis. Šalčininkų r. laikomų karvių skaičius – 20 vnt., kai Lietuvos vidurkis – tik 5 vnt. Primelžto pieno taip pat daugiau – beveik 81 t, kai Lietuvoje primelžta vidutiniškai 20,66 tonos. Vidutinis primilžis iš vienos karvės Lietuvos respondentiniuose ūkiuose didesnis – 5,04 t, o Šalčininkų r. – 4,43 tonos.

4 pav. Šalčininkų r. ūkių veiklos rodikliai

Kaip matome pateiktame grafike, daugiausia Šalčininkų r. ūkininkai gavo augalininkystės pajamų, t. y. vidutiniškai 52941 Eur, tai sudaro 66,57 proc. visų pajamų. Gyvulininkystės pajamos sudarė vidutiniškai 20951 Eur ( 29,02 proc.), paslaugų buvo suteikta visdutiškai už 13620 Eur (2,36 proc.). Tai pat 2016 m. Šalčininkų r. suteikta agroturizmo paslaugų vidutiniškai už 26140 Eur, jos sudaro 2,04 proc. visų pajamų.

Kadangi Šalčininkų r. yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, žemės nederlingos, ūkininkai kiekvienais metais patiria didelių sąnaudų. Kintamos respondentinio ūkio sąnaudos Šalčininkų r. buvo vidutiniškai 33382 Eur (vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 12190 Eur), pastovios – 28343 Eur (vidutiniškai Lietuvoje – 8723 Eur).

5 pav. Kintamų ir pastovių sąnaudų palyginimas

Apžvelgta ir subsidijų dalis pajamose. Kaip matyti 6 pav., Šalčininkų r. subsidijų gamybai dalis sudarė vidutiniškai 51,73 proc., kai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2015 m. vidutiniškai 26,26 procento. Šis rodiklis rodo, kad be žemės ūkiui teikiamų subsidijų, t. y. nuosavomis lėšomis, ūkininkai negalėtų išsiversti.

6 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Apibendrinus surinktus duomenis, galima teigti, kad Šalčininkų r. respondentiniai ūkiai dirbo stabiliai, nors išlaidos daug didesnės negu vidutinės Lietuvos respondentiniuose ūkiuose ir subsidijų dalis pajamose beveik dvigubai didesnė negu Lietuvoje. Ūkininkai turi sunkumų, nes ūkininkauja nepalankiose šiam verslui vietovėse.

Rajono žemdirbiams didelė pagalba, jei dalyvauja investiciniuose projektuose ir įsigyja reikalingos ūkiui technikos ir įrangos.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi