Spalio 05 d., šeštadienis | 24

Šiaulių r. respondentinių ūkių 2017 m. duomenų analizė

Ligita Nemeikštienė
Lietuvos žemės ūkio onsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro ekonomikos konsultantė
2018-12-02

© LŽŪKT nuotr.

Europos Sąjungos ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Juos teikia ir Lietuva.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia jų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Apibendrinti 29 respondentų duomenys

LŽŪKT Šiaulių r. biuro konsultantės 2018 m. į ŪADT pateikė 29 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą per 2017 metus. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis.

Šiaulių r. tarp respondentų vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 16 augalininkystės ir 13 mišrių. Šiaulių r. ūkių analizei atlikti pasirinkti ekonominiai ir finansiniai rodikliai. Pagrindinis ūkio ekonominės analizės gamybinės veiklos rodiklis – augalų derlingumas (t/h).

1 lentelė. Šiaulių r. respondentinių ūkių augalų derlingumas, t/ha

WEb-pav1

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2017 m. analizuojamų grūdinių augalų derlingumas beveik tolygus, tačiau analizuojant pagal augalus dažniau pastebėtas mažėjimas. Augalininkystės produkcijos mažėjimui didžiausios įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos derliaus nuėmimo metu. Ankštinių augalų, rapsų, bulvių, cukrinių runkelių derlingumo didėjimą lėmė derlingos žemės, ūkininkų patirtis, tinkama pasėlių priežiūra, kt. sąlygos.

Gyvulininkystės ūkių pagrindinis ūkio gamybinės veiklos rodiklis – primilžis iš vienos karvės (t).

2 lentelė. Karvių produktyvumas, t

WEb-pav2

Šiaulių r. ūkiuose 2017 m. primilžis iš vienos karvės, palyginti su 2016 m., mažėjo 7,28 procento. Tai lėmė pašarų kokybė, karvių produktyvumas, sveikatingumas, įvairios gamtinės ir ekonominės sąlygos.

Ūkio finansinė analizė – tai visapusiškas ir objektyvus ūkio finansinės būklės, veiklos efektyvumo ir ūkio konkurencingumo įvertinimas, siekiant nustatyti investavimo, skolinimosi galimybes, silpnąsias ir stipriąsias ūkio veiklos sritis, esamos padėties keliamas grėsmes, galimybes pagerinti padėtį ateityje. Šiaulių r. ūkių analizei atlikti pasirinkti šie finansiniai rodikliai: pelningumo, mokumo, apyvartumo.

3 lentelė. Pelningumo rodiklių analizė

WEb-pav3

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas – kuo mažiau išleidžiant uždirbti kuo daugiau pelno.

Šiaulių r. respondentinių ūkių pelningumo rodikliai 2017 m. padidėjo 31,25 proc., palyginti su 2016 metais. Jeigu grynojo pelningumo reikšmė yra didesnė kaip 0,02, ūkis tinkamas pasinaudoti investicine ES parama. Šiaulių r. ūkiai ūkininkauja pelningai, nėra labai priklausomi nuo subsidijų, grynojo pelningumo rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai tinkami gauti finansinę ES paramą.

4 lentelė. Mokumo rodiklių analizė

WEb-pav4

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y. kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama daugiau finansinės rizikos, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui ir sklandžiai veiklai.

Skolos ir nuosavo kapitalo santykis rodo, kokia skolų suma tenka 1 nuosavo kapitalo eurui. Nustatoma, ar ūkis turės pakankamai nuosavo kapitalo skoloms grąžinti.

Šiaulių r. respondentinių ūkių įsiskolinimai 2017 m. mažėjo, skolos ir nuosavo kapitalo santykis kito mažai. Visais metas skolos rodiklio reikšmė ne didesnė kaip 0,6, o tai rodo, kad ūkiai tinkami gauti finansinę ES paramą. Mokumo rodikliai padeda apsispręsti dėl ūkio veiklos finansavimo šaltinių pasirinkimo.

5 lentelė. Apyvartumo rodiklių analizė

WEb-pav5

Kintamųjų sąnaudų dalies bendroje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria kintamųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Didesnė rodiklio reikšmė nei 1 rodo, kad ūkis patyrė daugiau gamybinių sąnaudų nei sukūrė bendrosios produkcijos, t. y. išlaidos viršija produkcijos vertę ir to pasekmė – nuostolinga veikla. Susiklosčius tokiai situacijai, ūkiui rekomenduojama analizuoti kintamųjų sąnaudų susidarymo priežastis ir struktūrą, ieškoti galimybių jas mažinti ir taip didinanti savo pranašumą rinkoje.

Pastoviųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklis rodo, kiek ūkis patiria pastoviųjų sąnaudų bendrajai produkcijai pagaminti. Aukšta rodiklio reikšmė rodo, kad 1 bendrosios produkcijos vienetui pagaminti ūkis patiria daug ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir / arba administracinių sąnaudų.

Kiekvieno verslo siekiamybė – išleisti kuo mažiau, uždirbti kuo daugiau, todėl būtina skaičiuoti tiek kintamųjų, tiek pastoviųjų sąnaudų dalį bendrojoje produkcijoje. Kuo ši dalis mažesnė, tuo daugiau gaunama pelno.

Šiaulių r. respondentinių ūkių apyvartumo rodiklių reikšmės 2015–2017 m. mažesnės už 1. 2017 m. rodiklių pokytis neigiamas, o tai reiškia ūkių pelningą ūkininkavimą, kintamųjų ir pastoviųjų sąnaudų mažinimą.

Norint sėkmingai ūkininkauti, būtina kiekvienais metais analizuoti ūkio rezultatus, skaičiuoti ekonominius ir finansinius rodiklius, o pasiektus gamybinius rezultatus lyginti su kitų ūkių duomenimis.

Respondentiniai ūkiai savo duomenis su kitų rajono respondentinių ūkių duomenimis gali palyginti kasmetiniame leidinyje Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys).

Informacijos šaltinis: LŽŪKT ūkio valdymo programos „e-GEBA Ekonomika“ duomenys.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi