Šilalės r. respondentinių ūkių 2020 m. duomenų analizė

Vaida Kavaliauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilalės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas

2021-12-02

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis. Juos į ŪADT 2020 m. teikė 29 Šilalės r. respondentiniai ūkiai.

Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Ūkių duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės derlingumą ir t. t., taip galima palyginti atskirų ūkių grupių ūkinę veiklą.

Duomenis į ŪADT 2020 m. teikė 29 Šilalės r. respondentiniai ūkiai. Didžioji dauguma – net 61,11 proc. rajone užsiėmė gyvulininkyste, kiti 34,25 proc. buvo mišrūs, vyraujant gyvulininkystei, ir tik 4,64 proc. – augalininkystės.

Per 2018–2020 m. laikotarpį apklausai pasirinktų ūkių bendras žemės plotas kasmet didėjo ir, lyginant su vidutiniu Lietuvos bendro žemės plotu 2019 m. bei 2020 m., skirtumas buvo tik apie 1 proc. (1 pav.). Iš 2020 m. apklausoje dalyvavusių ūkių mažiausias bendras plotas buvo 3,09 ha, o didžiausias – 341,01 hektaro.

1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių bendro žemės ploto kitimas, ha

Gyvulininkystė

Šilalės r. gyvulininkystės ūkiai yra smulkūs arba vidutiniai. Vyrauja pienininkystės ūkiai, kuriuose vidutinis karvių skaičius 2020 m. – 25 karvės. Iš 2 paveikslo matome, kad mažiausiai ūkių, kuriuose laikyta 50–80 karvių (9 %), o daugiausiai tų, kuriuose laikyta 10–20 karvių (25 %). Taip pat galime pažymėti, kad vidutinis primilžis iš vienos karvės nuo 2018 m. iki 2020 m. nežymiai padidėjo 0,01 t (nuo 4,78 iki 4,79 tonos).

2 pav. Laikytų karvių skaičius ūkiuose, vnt.

Augalininkystė

Labai svarbus ūkininkavimo kriterijus yra derlingumas. Jis daug priklauso nuo vietos, naudojamų trąšų ir augalų apsaugos priemonių kiekio bei kitų faktorių.

Kadangi Šilalės r. vyravo gyvulininkystės ūkiai, dažniausiai deklaruotos pievos ir ganyklos, o iš grūdinių augalų – kviečiai, miežiai ir kvietrugiai. Tai yra tie augalai, kurie tinkamiausi galvijams šerti. Atlikta Šilalės r. ūkių javų derlingumo analizė parodė, kad 2018 m. lyginant su 2020 m., kvietrugių derlingumas sumažėjo nuo 5,3 iki 3,14 t/ha, o kviečių ir miežių – padidėjo, kviečių 2019 m. buvo 2,87 t/ha, o 2020 m. padidėjo net iki 4,07 t/ha, miežių nuo 3,6 t/ha 2019 m. iki 3,81 t/ha 2020 metais.

3 pav. Javų derlingumo pokytis, t/ha

Ekonominiai rodikliai

Remiantis Ūkio apskaitos duomenų tinklo duomenimis, nustatytas grynojo pelningumo rodiklis, kuris rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos. Jei ūkininkai planuoja gauti finansinę ES paramą, grynojo pelningumo rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 0,02. Šilalės r. respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis 2020 m. buvo didžiausias, lyginant su 2018 ir 2019 m. (atitinkamai 0,38 koef., 0,33 koef. ir 0,57 koef.).

Skaičiuojant grynąjį pelningumą be dotacijų, susijusių su pajamomis, nustatyta, kad 2020 m. Šilalės r. ūkininkų veikla nuostolinga (-0,00083). Palyginus ŪADT rodiklius, matyti, kad ūkiai ekonomiškai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Be gaunamų tiesioginių išmokų ekonomiškai būtų nenaudinga ūkininkauti. Visi ūkiai, negaudami dotacijų, dirbtų nuostolingai.