© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas, kurio pagrindinis tikslas – pagal pateiktus ūkių statistinius duomenis įvertinti jų ekonominę ir finansinę situaciją. Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi pateikti apie 1000 respondentinių ūkių duomenis.
Šilutės r. 2022 m. atrinkta 27 respondentų, kurie sutiko pateikti savo ūkių apskaitos duomenis už ataskaitinius 2021 m. Didžiąją dalį atrinktų respondentų sudarė gyvulininkystės ūkiai (82 proc.), o kitą – augalininkystės ūkiai (18 proc.). Toks ūkių pasiskirstymas įrodo, kad Šilutės r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai.
Lyginta ūkių pajamų struktūra
Visi Šilutės r. respondentai buvo suskirstyti į 3 grupes pagal vykdomą veiklą: augalininkystė, pieninė gyvulininkystė ir mėsinė gyvulininkystė.
1 pav. Pajamų struktūra 2021 m.
Kaip matome iš pateiktos diagramos, didžiausias pajamas gavo pieninės gyvulininkystės ūkiai, vidutiniškai apie 169212 eurų, iš jų apie 20 proc. pajamų sudarė dotacijos, susijusios su pajamomis. Daugiau negu dvigubai mažiau pajamų gavo mėsinės gyvulininkystės ūkiai, tačiau tiesioginės išmokos sudarė apie 50 proc. visų ūkių pajamų. Analizuotų augalininkystės ūkių pajamos sudarė apie 100511 Eur, iš jų apie penktadalį sudarė dotacijos, susijusios su pajamomis. Pagal pateiktą informaciją galima teigti, kad pienininkyste ir mėsine gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai gavo beveik vienodą sumą tiesioginių išmokų, tačiau pardavimo pajamos skyrėsi daugiau negu tris kartus. Gal dėl šios priežasties Šilutės r. vyrauja smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai, nes jų generuojamos pajamos yra didesnės, lyginant su kitų sektorių ūkiais. O tai ūkininkus skatina užsiimti šia veikla. Galima daryti prielaidą, kad mėsinės gyvulininkystės ūkiai yra labiausiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, nes net pusę gaunamų pajamų sudarė tiesioginės išmokos. Ūkiai, užsiimantys pienininkyste ir augalininkyste, mažiau priklausomi nuo tiesioginių išmokų, nes jų dotacijos, susijusios su pajamomis, sudarė apie 20 proc. visų pajamų. Galima daryti išvadą, kad šiems ūkiams būtų finansiškai stabiliau išlaikyti savo ūkius, jei negautų dotacijų, susijusių su pajamomis.
Lyginti pieninių karvių produktyvumo rodikliai
Šilutės r. vyrauja pienininkystės ūkiai, todėl pasirinkta palyginti pieno primilžį iš vienos karvės su Lietuvos respondentinių ūkiuose pasiektu vidutiniu primilžiu. Kaip matome iš pateikto grafiko, visu analizuotu laikotarpiu (2019–2021 m.) Šilutės r. ūkiuose vidutinis primilžis iš karvės padidėjo nuo 5,396 iki 5,810 t. Lietuvos ūkiuose vidutinis primilžis analizuojamu laikotarpiu taip pat didėjo, bet mažesniu procentu atitinkamai 3,50 ir 7,70 proc. Svarbu paminėti ir tai, kad 2021 m. pastebimas mažiausias atotrūkis tarp Šilutės r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose pasiekto vidutinio primilžio iš karvės. Padidėjusiam vidutinio primilžio iš karvės rodikliui Šilutės rajone galėjo turėti įtakos palankios gamtinės sąlygos, ūkininkai pasigamino visaverčių pašarų, kurie užtikrino geresnį karvių racioną. Todėl yra būtina pasigaminti tinkamus pašarus (šienas, šienainis, silosas ir kt.) karvėms, tačiau neretai gamtinės sąlygos sutrukdo. Primelžiant daugiau pieno, gaunama daugiau pajamų, o tai turi teigiamos įtakos gyvulininkystės ūkių vystymui ir plėtrai. Kiekvienam ūkiui svarbu gauti dagiau pajamų iš vykdomos veiklos, kad būtų galima padengti susidariusias ūkio išlaidas ir gauti bent minimalų pelną, investuoti į ūkio plėtrą. Apibendrinant galima teigti, kad ūkių rodikliai priklauso ne tik nuo ūkininko veiksmų, bet jiems įtakos turi ir palankiai susiklosčiusios gamtinės sąlygos, kurių ūkininkas tiesiogiai negali pakeisti, o turi prisitaikyti ir veiklą vykdyti tokiomis sąlygomis.
2 pav. Karvių produktyvumo analizė 2019–2021 m.
Smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai užima didžiausia dalį Šilutė r., todėl yra svarbu rūpintis auginamų gyvulių sveikata, produktyvumu, kad būtų pasiekti geresni finansiniai ir ekonominiai rezultatai.