Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Šilutės rajono respondentinių ūkių veiklos 2016 m. analizė

Svaigedas Jankauskas
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šilutės r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantas
2017-12-03

ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. FADN). Ši sistema ES veikia nuo 1965 m., o Lietuvoje rezultatai skelbiami nuo 1996 metų. Šiuo metu ES ŪADT apima per 80000 respondentų, kurie reprezentuoja per 5 milijonus ES esančių ūkių. Taip pat be žemės ūkio į sistemą įtraukiamas kaimo turizmas ir miškininkystė. Šios sistemos esmė – surinkti įvairius duomenis apie ūkius, kad juos sistemiškai būtų galima palyginti visos ES mastu. Bene svarbiausias ŪADT vaidmuo – tai reikalingos paramos (subsidijų) ūkininkams pagrindimas, taip pat galimybė ūkininkams palyginti savo rodiklius su regiono kaimynais. Svarbu tai, kad remiantis ŪADT prisidedama prie žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Į ŪADT pateikti 26 Šilutės r. respondentinių ūkių duomenys, iš kurių tik 1 respondentas 100 proc. užsiėmė augalininkyste, o likę 25 buvo mišrūs, t. y. vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste. Iš 1 pav. matyti, kad vidutiniškai mišriame ūkyje gyvulininkystė sudarė didžiąją dalį pajamų – 55 procentus. Augalininkystės pajamos sudarė mažiau – 45 procentus. Paslaugų pajamos sudarė iki 1 proc., kitokių pajamų nepasitaikė. Kodėl gyvulininkystė Šilutės r. lenkia augalininkystę, nors 2015 m. Lietuvos vidurkis buvo atitinkamai 71 proc. augalininkystės ir tik 26 proc. gyvulininkystės. Tai galima paaiškinti. Plėtoti augalininkystę rizikingiau dėl nepastovių oro sąlygų, dėl kurių galima prarasti dalį ar visą derlių, taip pat dėl sezoniškumo, kadangi pajamos gaunamos tik nuėmus derlių, kai, pavyzdžiui, pieno ūkis gauna pastovias pajamas už parduodamą pieną ir prieauglį, ir dėl prastesnės dirvožemio kokybės, kuri reikalauja didesnių įdirbimo sąnaudų nei kitose Lietuvos vietovėse.

Web-pav1-Silute1 pav. Vidutinė rajono respondentinių ūkių pajamų struktūra 2016 m., proc.

Web-pav2-Silute2 pav. Vidutinio ūkių derlingumo 2014–2016 m. palyginimas, t/ha

Šilutės r. respondentiniuose ūkiuose auginti įvairūs augalai, tačiau vengta sėti žieminius rapsus ar cukrinius runkelius. Iš 2 pav. matyti, kad 2016 m. nebuvo itin derlingi praėjusių metų atžvilgiu. Didesnis buvo tik žieminių kviečių derlius, todėl galima teigti, kad 2014–2016 m. laikotarpiu derlingiausi buvo 2015 m., o 2016 m. – prasčiausio derliaus metais. Produkcijos kiekiai ženkliai skyrėsi nuo Lietuvos vidurkio 2016 metais. Didelė dalis – 11 respondentų, augino bulves, 9 respondentai – avižas, lauko daržoves ir žieminius kviečius – 2 respondentai.

Web-pav3-Silute3 pav. Vidutinis mėsinių ir melžiamų karvių pasiskirstymas rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m.

Iš 3 pav. galima spręsti, kad analizuotuose ūkiuose vyravo pieninė gyvulininkystė. Tai galima paaiškinti dėl pastovių pajamų parduodant pieną ir prieauglį, o mėsiniai gyvuliai turi augti ne vienerius metus. Iš 25 respondentų, turėjusių iki 10 karvių, analizuota 10, iki 50 karvių – 11, o stambių, t. y. iki 100 karvių, – 3 ūkiai. Nors vidutinis primelžto pieno kiekis rajone viršijo 2015 m. Lietuvos vidurkį, tačiau vidutinis metinis primilžis iš karvės – 4,57 t, mažesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 m., t. y. 5,04 tonos.

1 lentelė. Ūkių ekonominių rodiklių palyginimas 2014–2016 m.

Web-lentele1-Silute

Vertinant ekonominius Šilutės r. respondentinių ūkių rodiklius, galima teigti, kad jie pakankamai stabilūs, kadangi kapitalo pakankamumo rodiklis aukštas ir viršija 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Taip pat žemesnis nei įprasta bendrojo įsiskolinimo vidurkis rodo, kad vengiama skolintų lėšų. Akivaizdus ypač aukštas bendrasis mokumo rodiklis, kuris 10 kartų viršijo Lietuvos vidurkį. Iš to galima spręsti, kad ūkiai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu, o apyvartinės lėšos nepanaudojamos efektyviai. Taip pat apie ūkių neefektyvumą galima spręsti iš mažesnio nei Lietuvos vidurkis turto apyvartumo rodiklio. Grynasis pelningumas eilę metų išlieka neigiamas – išlaidos viršija pajamas, tai tik patvirtina, kad subsidijos gamybai yra būtinos, todėl matomas subsidijų gamybai dalies pajamose augimas, kuris 83,7 proc. viršijo Lietuvos vidurkį.

Web-pav4-Silute4 pav. Ūkių pelno 2016 m. palyginimas pagal bendrą žemės plotą

Apibendrinus galima teigti, kad dėl mažesnio žemės našumo balo negu vidurio Lietuvoje, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų rajone sudėtinga verstis augalininkyste – tai tik patvirtina respondentų anketų analizė. Kadangi didelė dalis išlaidų skirta trąšoms, taip pat negauta dalies derliaus, 14 iš 26 ūkių 2016 m. patyrė nuostolių.

Pažvelgus į 4 pav., kuriame pavaizduoti respondentai pagal žemės plotą nuo mažiausio (1) iki didžiausio (26), galima teigti, kad smulkieji ūkiai, t. y. 1–10 (iki 50 ha), uždirbo mažiausiai, nors tik dalis jų patyrė nuostolių. Nuostolių patyrė visi vidutiniai ūkiai, t. y. 10–16 (50–80 ha). Pelningiausiai dirbo stambieji ūkiai, t. y. 16–26 (80 ha ir daugiau). Daugiausia pelno gavo stambieji augalininkystės ūkiai, mažiausiai – smulkus augalininkystės ūkis (10) ir mėsinių galvijų ūkis (23). Taigi, nors užsiimti augalininkyste rajone rizikinga, reikia daug pastangų ir laiko, kaip galima spręsti iš 4 pav., pelningiausiai dirbo augalininkystės ūkiai.

Parengta pagal 2016 m. Šilutės r. respondentinių anketų duomenis.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi