Balandžio 20 d., šeštadienis | 24
Širvintų rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga
Mindaugas Gečys
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantas
2017-10-26
ES šalyse įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą.
Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti ŪADT. Lietuvoje už duomenų rinkimą ir teikimą atsakingos dvi institucijos. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atlieka ŪADT plėtojimo darbus ir teikia duomenis ES ŪADT. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT, tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui.
Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir išliktų pakankamas ūkių skaičius, keičiantis jų struktūrai, todėl renkama šiek tiek daugiau nei 1300 ūkių duomenys.
Širvintų r. analizuoti 22 ūkiai
Iš tyrime dalyvavusių ūkių 11 užsiėmė augalininkyste, 10 – mišria veikla, 1 – tik gyvulininkyste.
Širvintų r. analizuotų ūkių vidutinis plotas 2016 m. buvo 144,96 hektaro. 2015 m. Lietuvoje vidurkis buvo 42,4 ha, tai yra 3,42 karto mažesnis nei Širvintų r. ūkių ploto vidurkis. Vidutinis dirbamos žemės plotas Širvintų r. respondentiniuose ūkiuose kito, nes skirtingais metais analizuojami ne tie patys ūkiai.
1 lentelė. Vidutinis žemės plotas ūkiuose Širvintų r. 2013–2016 m.
Populiariausia žemės ūkio kultūra analizuotuose Širvintų r. ūkiuose 2016 m. buvo žieminiai kviečiai. Juos augino 16 ūkininkų, tai yra net 73 proc. ūkių. Antros pagal populiarumą buvo bulvės, augintos 8 ūkiuose. Žieminiai rapsai augo 5 ūkiuose, o miežiai ir avižos 4-iuose.
Analizuojant derlingumą, miežių ir kvietrugių derlius 2016 m. buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį (1 pav.). Žieminių kviečių derlius 0,43 t/ha mažesnis nei 2015 m., bet šiek tiek geresnis nei 2013 ir 2014 metais.
1 pav. Pagrindinių Širvintų r. augintų žemės ūkio kultūrų derlingumas 2013–2016 m.
Miežių derlingumas nuo 2013 m. didėjo ir 2016 m. jis buvo 3,39 t/ha, tai yra net 1,3 t/ha didesnis nei 2013 metais. Nors miežių vidutinis derlingumas Širvintų r. kasmet didėjo, bet dar gerokai atsiliko nuo Lietuvos vidurkio, kuris 2014 ir 2015 m. buvo apie 4 t/ha.
2 lentelė. Žemės ūkio kultūrų derlingumas Širvintų rajone, t/ha
Rapsų derlingumas 2016 m. mažiausias per 4 metus, t. y. 1,42 t/ha, net 2,51 karto mažiau nei 2015 metais. Tam įtakos turėjo didelis kritulių kiekis rugpjūčio mėnesį, dalis žieminių rapsų nebuvo nukulti. Grikių derlingumas paskutinius 3 m. augo ir beveik pasiekė 2013 m. lygį. Bulvių derlingumo kaitą sunku palyginti, nes jų plotai Širvintų r. dažniausiai nedideli.
3 lentelė. Žemės ūkio pajamų struktūra Širvintų r. respondentiniuose ūkiuose 2013–2016 m. pagal veiklos rūšis, proc.
Pajamų struktūra Širvintų r. kinta nežymiai, didžiąją dalį, t. y. apie 70 proc. pajamų, per analizuotą laikotarpį sudarė augalininkystės pajamos. Per 2016 m. ūkiuose gauta 30,15 proc. gyvulininkystės pajamų. Tai didžiausia gyvulininkystės pajamų dalis per analizuojamą laikotarpį. Du ūkiai teikė žemės ūkio paslaugas kitiems ūkiams, bet tai sudarė labai mažą pajamų dalį, tik 0,07 proc. nuo visų gautų pajamų.
Širvintų r. 2016 m. analizuoti 22 ūkiai, tik 7 dirbo pelningai. Vidutinis grynojo pelningumo rodiklis rajone 2016 m. buvo -0,07. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Neigiama rodiklio reikšmė rodo, kad gavus pajamų už 1 eurą, patiriamas nuostolis yra 7 euro centai. Vidutinis grynojo pelningumo rodiklis Lietuvoje 2015 m. buvo 0,07. Subsidijų gamybai dalis pajamose Širvintų r. 2016 m. sudarė vidutiniškai 36,42 proc. nuo visų pajamų, tai 10 proc. daugiau nei Lietuvos vidurkis. Kadangi pelningumo rodiklis rajone buvo neigiamas, o gauta parama sudarė 36 proc. pajamų, galima teigti, kad rajono ūkininkai gyvena iš gaunamos paramos ir ji yra gyvybiškai svarbi ūkių egzistavimui.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
