Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Olga Oleškevič
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2017-12-20

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Leidinys 2016 m. parengtas pagal ūkininkų ūkių ir bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla, tvarkiusių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą, duomenis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Leidinyje kasmet pateikiami vidutiniai svertiniai ūkių veiklos rodikliai, yra statistinių lentelių. Jose apibūdinti šalies ūkių veiklos rezultatai. Duomenys pateikti pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Analizuoti 21 rajono respondentinio ūkio duomenys

Švenčionių r. 2016 m. nustatyta 21 ūkio tipologija ir šių ūkių duomenys pateikti į ŪADT. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikė savanoriškai. Kiekvienam respondentiniam ūkiui suteikiamas respondento kodas, užtikrinantis šių duomenų konfidencialumą.

LŽŪKT Švenčonių r. biure 2016 m. ūkio apskaitos konsultantai užpildė 21 respondentinę anketą. Ūkiai atrinkti pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį.

Analizuodami 2016 m. pateiktus respondentinių ūkių duomenis matome, kad ūkiai pagal bendrą žemės plotą labai įvairūs. Paties mažiausio respondentinio ūkio bendras žemės plotas – 0,2 ha, o didžiausio – 494,98 hektaro. Vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. ūkio bendro žemės ploto dydis buvo 42,40 hektaro.

Švenčionių r. žemdirbiai ūkininkauja nederlingose žemėse, nepalankiose ūkininkauti vietovėse, todėl, lyginant rajono derlingumo rodiklius su Lietuvos vidutiniu derlingumu, daugumos žemės ūkio augalų derlingumas nedidelis, išskyrus grikių. Rajono dirvožemis palankus grikiams auginti. Gerai užderėjo lauko daržovės.

1 lentelė. Augalų derlingumas Švenčionių r. ūkiuose 2016 m., t/ha

Web-lentele1-Svenc

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose augalininkystės (javų) produkcijos derlingumas 2012–2016 metais.

Web-pav1-Svenc1 pav. Vidutinis javų derlingumas 2012–2016 m., t/ha

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad daugumos žemės ūkio augalų, išskyrus rugių, derlingumas 2016 m. padidėjo.

Derlingumos žemės ūkio augalų derlingumą ūkiuose lemia palankios meteorologinės sąlygos, ūkio savininko verslumas ir kt.

Gyvulininkystė

Analizuodami Švenčionių r. respondentinių ūkių gyvulių skaičių ir produktyvumą 2016 m., matome, kad, rajono respondentinių ūkių bendras vidutinis laikomų karvių skaičius – 3 (vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 4,1). Tik 4 ūkiai iš 21 rajone apklaustų ūkių laikė melžiamų karvių.

Analizuojant pieno primilžį iš vienos karvės, Švenčionių r. 2016 m. primelžta vidutiniškai 3,76 t, kai vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 5,04 tonos.

Žemiau pateiktame grafike matome, kaip pakito primilžis iš vienos karvės respondentiniuose ūkiuose 2013–2016 metais.

Web-pav2-Svenc2 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės 2013–2016 m., t

Ekonominiai ūkių veiklos rodikliai

Analizuodami 2014–2016 m. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos ekonominius rodiklius matome, kad vidutinė vieno ūkio bendroji produkcija rajone kasmet augo, lyginant su vidutiniška Lietuvoje 2015 m. s, išskyrus kitas pajamas (3 pav.).

Web-pav3-Svenc3 pav. Bendroji produkcija, EUR

Švenčionių r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos, pagamintos vidutiniškai viename ūkyje 2014–2016 m., palyginimas su vidutine Lietuvoje 2015 m., pavaizduota 3 paveiksle. Švenčionių r. respondentinių ūkių 2013–2016 m. efektyvumo rodiklius matome 2 lentelėje.

2 lentelė. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2013–2016 m.

Web-lentele2-Svenc

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Švenčionių r. ūkiuose 2 016 m. šis rodiklis – 87,88, t. y. labai arti 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio – 83,55.

Bendrasis įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Šis rodiklis atitinka normą, kai yra nuo 0,4 iki 0,6. Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. šis rodiklis buvo 0,13, kai 2015 m. vidutiniškai Lietuvoje – 0,16.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo ūkininko ūkis patrauklesnis kredito teikėjams. Rodiklio reikšmė mažesnė už 1 rodo ūkio nesugebėjimą laiku atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Švenčionių r. respondentinių ūkių gebėjimas valdyti trumpalaikius įsipareigojimus kasmet auga.

Grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Švenčionių r. respondentinių ūkių duomenimis, šis rodiklis neigiamas, ūkiai dirbo nuostolingai.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Vidutinis turto apyvartumo rodiklis rajone – 0,28, o Lietuvos respondentų šio rodiklio vidurkis 2015 m. – 0,24.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 45,51 proc. visų gautų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, vidutiniškai Lietuvoje 2015 m. – 26,26 procento. Iš analizuotų ūkių 2016 m. buvo tokių, kurių šis rodiklis sudarė tik 2,64 proc. nuo visų ūkio pajamų, bet buvo ir tokių, kurių subsidijų dalis pajamose buvo 84,08 procento. Todėl galima teigti, kad be valstybės paramos Švenčionių r. ūkiams verstis būtų pakankamai sunku.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi