© LŽŪKT nuotr.
Daugelyje ES valstybių Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atsakingos už respondentinių ūkių duomenų surinkimą. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba – viena iš jų. Ūkio apskaitos ir ekonomikos konsultantai dirba su ūkininkais, pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) rekomendacijas atrenka respondentinius ūkius, tvarko ūkininkų respondentų ūkių apskaitą, o duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą pateikia LAEI toliau apdoroti. Visi duomenys surenkami laikantis savanoriškumo ir konfidencialumo principų.
Telšių r. biuro konsultantės 2018 m. pateikė 23 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2017 metais. Ši informacija pateikta vadovaujantis apskaitos duomenimis.
Ūkiai skirstyti pagal skirtingas ūkininkavimo formas, tipą, dydį, augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.
Finansiniai ūkių rodikliai analizuoti lyginant Telšių r. respondentinių ūkių vidutinius duomenis su visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniais duomenimis.
Analizuoti ekonominiai ūkių rodikliai
Rajono respondentinių ūkių vidutinis grynasis pelningumas 2017 m. buvo 0,48, kai Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis tesiekė 0,38. Šis rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.
Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y., kokia ūkio priklausomybė nuo tiesioginių išmokų (pvz., išmokų už pasėlius, galvijus ir kt.).
Šio rodiklio reikšmė Telšių r. ataskaitiniais metais buvo 0,13, o Lietuvos respondentinių ūkių tesiekė 0,05. Rodiklio reikšmė rodo, kad mūsų rajone ūkininkai sugebėjo dirbti pelningai, tai yra tiesiogiai iš vykdomos veiklos ir be paramos uždirbo pelno, nors ir nedaug.
Vidutinis Telšių r. ūkio turto apyvartumas – 0,39. Jis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 į turtą investuotas euras. Kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo didesnis efektyvumas. Lietuvos respondentinių ūkių turto apyvartumo rodiklis šiek tiek didesnis – 0,43.
Rajono respondentinių ūkių vidutinis skolos rodiklis ataskaitiniais metais buvo 0,17, Lietuvos – 0,23. Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina ne didesnė nei 0,6 rodiklio reikšmė.
Rajono ir Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių ekonominių veiklos rodiklių palyginimas
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi