Spalio 03 d., penktadienis | 25

Telšių r. respondentinių ūkių 2024 m. gamybiniai ir finansiniai rezultatai

Kristina Sukauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-10-02

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenys leidžia įvertinti Telšių r. ūkių gamybinius ir finansinius rezultatus 2022–2024 m. Šiame straipsnyje pateikiama suvestinė apie pagrindines kultūras, gyvulininkystės rodiklius ir finansinius koeficientus, lyginant su Lietuvos vidurkiu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Respondentinių ūkių yra visuose Lietuvos rajonuose. Remiantis 2024 m. apskaitos duomenimis, Telšių r. buvo atrinkti 16 įvairaus dydžio ir ūkininkavimo tipo ūkiai.

Augalininkystės rezultatai

Žemiau pateikiama svarbiausių kultūrų derlingumo rodiklių suvestinė Telšių rajone ir vidutiniškai Lietuvoje.

1 lentelė. Pagrindinių augalų derlingumo vidurkis Telšių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2022–2024, t/ha

Iš pirmos lentelės matyti, kad žieminių kviečių derlingumas Telšių r. 2023 m. buvo 4,91 t/ha, o 2024 m. – 5,27 t/ha (pokytis 7,3 %). Lietuvos vidurkis 2024 m. buvo 5,65 t/ha; Telšių r. derlingumas 2024 m. buvo -0,38 t/ha (-6,7 % skirtumas nuo Lietuvos vidurkio). Galimos priežastys: dirvožemio charakteristikos, tręšimo intensyvumas, pasėlių rotacija ir meteorologinės sąlygos. Teigiama tendencija rodo, kad ūkininkai gerina auginimo technologijas.

1 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių žieminių kviečių derlingumo vidurkio palyginimas, t/ha

Diagramoje matoma, kad žieminių kviečių derlingumas Telšių r. 2022–2024 m. didėja, šalies vidurkis taip pat kyla — skirtumas mažėja, bet išlieka. Tęsiant investicijas į tręšimą ir sėjos technologijas, tikėtinas tolesnis kviečių derlingumo didėjimas 2025 m.

2 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių vasarinių miežių vidutinis derlingumas, t/ha

Vasarinių miežių derlingumas Telšių r. sumažėjo nuo 3,65 iki 3, 06 t/ha (pokytis – 16,2 %). Lietuvos vidurkis 2024 m. buvo 3,75 t/ha. Galimos priežastys: nepalankios oro sąlygos per vegetaciją, ligos ar mažesnės tręšimo normos.

Miežių derlingumo diagrama rodo Telšių r. rodiklių mažėjimą 2023–2024 m., tuo metu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis buvo stabilus. Rekomenduojama peržiūrėti auginimo technologijas ir ligų profilaktiką. Be papildomų priemonių miežių derlingumas gali toliau svyruoti; rekomenduojama didinti ligų prevenciją.

3 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių avižų vidutinis derlingumas, t/ha

Vidutinis avižų derlingumas Telšių r. 2024 m. siekė 2,56 t/ha, o Lietuvos vidurkis – 2,62 t/ha. Skirtumas yra -0,06 t/ha. Jų derlingumas Telšių r. išlaiko palyginamą stabilumą su šalies lygiu.

Avižų derlingumo diagrama rodo stabilumą su nedideliais svyravimais. Avižos mažiau jautrios ekstremaliems veiksniams. Jų derlingumas turėtų išlikti stabilus, esant palankioms sėjos ir priežiūros sąlygoms.

Gyvulininkystės rezultatai

Toliau pateikiami pagrindiniai gyvulininkystės rodikliai: primilžis iš vienos karvės (t) ir pieno supirkimo kaina (Eur/t).

2 lentelė. Gyvulininkystės rodikliai Telšių r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose (2022–2024)

Analizuojant 2 lentelės duomenis, matyti, kad primilžiai Telšių r. 2023 m. buvo vidutiniškai 5,52 t iš karvės, 2024 m. – 4,77 t (pokytis -13,6 %). Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis vidurkis 2024 m. buvo 5,12 t iš karvės. Primilžių pokyčiai gali būti susiję su pašarų kokybe ir bandos valdymu.

4 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių primilžio iš vienos karvės vidurkio palyginimas, t

Matome, kad Telšių r. pokyčiai svyruojantys. Svarbu analizuoti pašarų energinę vertę ir bandos sveikatos rodiklius. Primilžių stabilumui reikalingos investicijos į pašarų kokybę bei veterinarinę priežiūrą.

5 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentinių ūkių pieno supirkimo kainos vidurkio palyginimas, Eur/t

Pieno supirkimo kaina Telšių r. 2024 m. buvo 351,85 Eur/t, Lietuvos respondentų vidurkis – 359,27 Eur/t. Pokytis, lyginant su 2023 m. – 15,6 %.

Pieno kainų grafikas iliustruoja kainų svyravimus per 2022–2024 m. Kainų stabilumas yra svarbus ūkių pajamoms.

Finansiniai rodikliai

Pateikiami pagrindiniai finansiniai koeficientai: grynasis pelningumas, grynasis pelningumas be dotacijų, skolos rodiklis ir skolos / kapitalo santykis.

3 lentelė. Telšių r. ir Lietuvos respondentų finansiniai rodikliai 2022–2024 m.

Finansiniai duomenys: grynasis pelningumas Telšių r. 2024 m. buvo 0,34, Lietuvos vidurkis -0,9. Skolos rodiklis Telšių rajone – 0,23, o skolos / kapitalo santykis 0,72. Tai rodo santykinai stabilų finansinį stovį ir mažesnę priklausomybę nuo skolintų lėšų.

Pelningumo ir skolos santykio grafikai rodo, kad Telšių r. ūkių finansinis atsparumas 2024 m. buvo geresnis nei šalies vidurkis. Esant pajamų augimui ir sąnaudų kontrolei, Telšių r. pelningumas gali toliau gerėti 2025 m.

6 pav. Telšių r. ir Lietuvos respondentų grynojo pelningumo vidurkis

Apibendrinus duomenis, Telšių r. ūkiai 2024 m. demonstruoja didesnį finansinį stabilumą nei šalies vidurkis: išlaikytas teigiamas pelningumas ir mažesnis įsiskolinimas.

Telšių r. respondentiniuose ūkiuose kviečių derlingumas didesnis, tačiau reikia stebėti miežių ir avižų auginimo tendencijas.

Rajono ūkiuose pastebimas primilžių mažėjimas 2024 m., todėl rekomenduojama analizuoti technologijų ir pašarų sprendimus produktyvumui didinti.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas