Spalio 07 d., pirmadienis | 24

Telšių rajono respondentinių ūkių 2010 m. duomenų analizė

LŽŪKT informacija
2011-11-15

Kiekvienais metais Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Ūkių veiklos rezultatų tyrimų skyriaus darbuotojai parengia leidinį apie įvairių šalies ūkių veiklos rezultatus. Šių rezultatų duomenys jau nuo 1996 m. skelbiami kasmetiniuose leidiniuose. Pirminius ūkininkų ūkių duomenis surenka VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbuotojai. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) teikia savanoriškai. Europos Sąjungos (ES) reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojos yra ir atskirų šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio gamintojus.

Telšių rajone – 32 respondentiniai ūkiai

Telšių rajone 2010 m. į ŪADT tinklą duomenis pateikė 32 ūkininkai. Jų ūkiai yra įvairiose rajono vietovėse, skiriasi savo dydžiu, ūkine veikla. Mūsų rajone vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Iš 32 respondentinių ūkių 5 ūkiai buvo augalininkystės, o likusieji 27 – pieno gavybos ir mišrūs.

Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose daugiausia auginama miežių, avižų ir kvietrugių. Miežius 2010 m. augino 72 proc. respondentinių ūkių, kvietrugius – 68,8 proc., avižas – 62,5 proc. ūkių. Tad paanalizuokime, kaip keitėsi auginamų javų derlingumas per paskutiniuosius 3 metus.

Telšių r. respondentinių ūkių vidutinis javų derlingumas 2008–2010 m., t/ha

Telšių rajonas yra mažiau palankus ūkininkauti, todėl grūdinių kultūrų derliai maži. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad miežių derlingumas per paskutinius 3 m. padidėjo 16 proc., avižų ir kvietrugių sumažėjo atitinkamai 15,38 ir 5,81 procento. Didžiausias javų derlilius Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose 2010 m. buvo: miežių – 5,95 t/ha, avižų – 4,67 t/ha ir kvietrugių – 3,96 t/ha. Galima daryti išvadą, kad ir mažo derlingumo žemėje įmanoma gauti gerą javų derlių.

Kadangi javus auginti mūsų rajone sąlygos nepalankios, daugiausia respondentinių ūkių yra pieno krypties. Net 25 respondentiniuose ūkiuose laikomos melžiamos karvės. Jų skaičius kinta nuo 1 karvės iki 124. Paanalizuokime, kaip keitėsi karvių produktyvumas per 2008–2010 m. laikotarpį.

Kaip matome iš pateiktos diagramos, Telšių rajono respondentiniuose ūkiuose karvių produktyvumas žymiai didėja. Jeigu 2008 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės buvo 4787,00 kg, tai 2010 m. – 5264,00 kg, t. y. padidėjo 9,96 procento. Didžiausią pieno primilžį 2010 m. gavo ūkininkas, turintis 94 karvių bandą. Pieno primilžis šiame ūkyje buvo 7099,00 kg iš vienos karvės.

Ūkininkų ūkių finansinės veiklos rezultatai, palyginti su 2008 m., buvo žymiai geresni. Bendroji produkcija 2010 m. rajone padidėjo vidutiniškai net 49,78 procento. Bendrąją produkciją sudaro augalininkystės, gyvulininkystės ir kita produkcija.

Augalininkystės produkcijos vertę sudaro: parduotos augalininkystės produkcijos vertė, atlyginimo natūra vertė, suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje (sėklai, pašarams, ir kt.) augalų vertė, augalininkystės produktų atsargų vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos (vertė metų pabaigoje atėmus vertė metų pradžioje).

Gyvulininkystės produkcijos vertę sudaro: parduotos gyvulininkystės produkcijos vertė, atlyginimo natūra vertė, suvartotų maistui, sunaudotų ūkyje produktų vertė (pvz., pienas, sugirdytas veršeliams), gyvulių vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki pabaigos, gyvulininkystės produktų atsargų vertės pokyčiai nuo metų pradžios iki metų pabaigos (vertė metų pabaigoje atėmus vertę metų pradžioje), atimama nupirktų gyvulių vertė. Kitos produkcijos vertę sudaro pajamos už paslaugas, nuomą, iš miškininkystės, kaimo turizmo, gautos palūkanos, draudimo išmokos ir kt.

Jeigu išsamiau paanalizuosime bendrosios produkcijos struktūrą, matysime, kad 2008 m. bendrąją produkciją sudarė 59,6 proc. augalininkystės pajamų ir 40,4 proc. gyvulininkystės pajamų, o 2010 m. – 46,5 proc. augalininkystės pajamų, 51,9 proc. gyvulininkystės ir 1,6 proc. paslaugų pajamų. Išvada tokia: Telšių r. respondentiniuose ūkiuose per paskutinius 3 metus augalininkystės produkcija sumažėjo 13,10 proc., o gyvulininkystės padidėjo 11,5 procento. Šį pokytį lėmė padidėjusios pieno kainos, didesnis auginamų gyvulių skaičius ir jų produktyvumas. Nors ir nedaug, bendrosios produkcijos struktūroje atsiranda paslaugų pajamų. Stambūs ūkiai įsigyja naujos ir modernios technikos, įvairius žemės ūkio paskirties darbus atlieka ir kituose ūkininkų ūkiuose.

Paanalizavus respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklius, paaiškėja, kad vidutinis Telšių rajono respondentinių ūkių turto apyvartumo koeficientas 2010 m. buvo 0,217, o 2008 m. – 0,419. Jis sumažėjo 48,21 procento. Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį.

Skolos-nuosavybės koeficientas rodo, kiek nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Vidutinis rajone skolos nuosavybės koeficientas 2010 m. buvo 0,176, o 2008 m. – 0,478, t. y. sumažėjo net 2,7 karto. Tai reiškia, kad respondentiniuose ūkiuose skolintų lėšų mažėja. Per 2010 m. 16 respondentinių ūkių gavo gamybinės veiklos pelno, o likusieji dirbo nuostolingai.

Parengta pagal Telšių rajono 2010 m. respondentinių ūkių analizę.