Balandžio 27 d., šeštadienis | 24
Telšių rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė
Ramunė Berankytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro ekonomikos konsultantė
2016-11-02
Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES įrankis, skirtas kaupti duomenis apie ūkių pajamų lygį ir valdymo sprendimų efektyvumą. Į ŪADT renkami duomenys apie žemės panaudojimą, gyvulių skaičių, produktyvumą ir rūšis, augalų derlingumą, darbo sąnaudas ir kitus ekonominius rodiklius. ŪADT tinklui 2015 m. pateikti 28 Telšių rajono ūkių duomenys.
Telšių rajone tarp respondentinių tik 9 iš 28 apklaustųjų buvo augalininkystės ūkiai. Visi kiti – mišrūs, vyraujant gyvulininkystei. Tai lėmė, kad rajono žemės yra mažiau derlingos ir nepalankios ūkininkauti.
Telšių r. 2015 m. vienas respondentinis ūkis valdė vidutiniškai 107,21 ha, tai yra 15,75 ha mažiau, lyginant su 2014 m., ir 8,77 ha mažiau, palyginus su 2013 m. duomenimis.
1 lentelė. Vidutinis valdomas žemės plotas 2013–2015 m. Telšių r.
Gyvulininkystės situacija
Melžiamų karvių turėjo 18 iš 28 respondentinių ūkių. Vidutinis karvių skaičius 2015 m. pabaigoje – 35 karvės, 2014 m. – 44 karvės, 2013 m. – 35 karvės. Melžiamų karvių skaičius 2015 m. sumažėjo 20,45 proc., lyginant su 2014 m., o lyginant su 2013 m., išliko nepakitęs.
Vidutinis primilžis iš vienos karvės 2015 m. pasiekė 2014 m. Lietuvos vidurkį ir buvo 5,22 tonos. 2014–2013 m. laikotarpiu primilžis iš vienos karvės buvo atininkamai 6 t ir 5,34 tonos.
1 pav. Vidutinis melžiamų karvių skaičius ir primilžis Telšių rajone 2015 m.
Populiariausi 2015 m. Telšių r. respondentiniuose ūkiuose išliko vasariniai miežiai. Juos augino 19 iš 28 respondentinių ūkių. Vienų augalų derlingumas 2015 m. buvo didesnis, lyginant su 2014 m., o kai kurių (avižų, žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių) pasiekė 2014 m. vidutinį Lietuvos lygį, nors Telšių r. žemės yra mažiau derlingos.
2 lentelė. Telšių r. respondentiniuose ūkiuose augintų augalų derlingumas, t/ha
Veiklos efektyvumo rodikliai
Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, apskaičiuojti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas ir subsidijų dalis pajamose.
Vidutinis Telšių r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2015 m. buvo 85,54 procento. Tai reiškia, kad ūkiai stabilūs ir 85,54 proc. viso kapitalo sudarė nuosavas ūkininkų turtas.
Bendrasis įsiskolinimas rodo, kiek 1 turto eurui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo labiau skolos padengtos turtu. Vidutinis Telšių r. respondentinių ūkių rodiklis 2015 m. buvo 0,14.
Bendrasis mokumas rodo gebėjimą grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Šis rodiklis 2015 m. buvo 32,31. Tai reiškia, kad rajono ūkiai gebėjo grąžinti skolas.
Grynasis pelningumas Telšių r. buvo 28 procentai. Tai rodo, kad 1 pardavimo eurui teko 0,28 ct grynojo pelno.
2 pav. Veiklos efektyvumo rodiklių vidurkis Telšių r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu
Subsidijų gamybai dalis pajamose Telšių r. respondentiniuose ūkiuose kasmet didėja. Subsidijos 2015 m. sudarė 39,31 proc. visų pajamų, 2014 m. – 32,89 proc., o 2013 m. – 35,61 procento. Vertinant šį rodiklį, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
