Balandžio 20 d., šeštadienis | 24

ŪADT sistemoje 16 Lazdijų r. respondentinių ūkių anketų

Vilma Liudvinavičiūtė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2020-11-05

© LŽŪKT nuotr.

Nuo 1996 m. kiekvienais metais Konsultavimo tarnyba vykdo projektą „Ūkių apskaitos duomenų tinklas“. Tikslas – pagal bendrai visoms ES valstybėms nustatytus rodiklius sisteminti ir teikti informaciją apie praėjusių metų respondentinių ūkių pajamas, finansinę ir bendrąją situaciją Lietuvos žemės ūkyje.

Verslo ekonomika. Straipsnių vidus

ES šalyse, įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės monitoringas. Tai padeda daryti Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT), ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų r. biure 2019 m. užpildyta ir į ŪADT sistemą pateikta 16 respondentinių ūkių anketų.

Analizuotas respondentinių ūkių augalų derlingumas. Lazdijų rajono vidutinis javų derlingumas palygintas su vidutiniu Lietuvos ir Lazdijų rajono 2017–2019 m. derlingumu.

Web-pav11 pav. Lazdijų r. derlingumas 2017–2019 m., palyginti su 2019 m. Lietuvos vidutiniu derlingumu

Iš pirmame paveiksle pateiktų duomenų matome, kad visų žemės ūkio augalų Lazdijų rajone derlingumas mažesnis nei Lietuvoje. Lazdijų rajono žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl galime teigti, kad didžiausios įtakos derlingumui daro ūkininkavimas nepalankiose vietovėse. Analizuojant duomenis, pastebėta, kad derlingumas Lazdijų r. respondentiniuose ūkiuose 2019 m. buvo didesnis, palyginti su ankstesniais metais, išskyrus miežių ir žirnių. Lietuvoje 2019 m. metais buvo paskelbta stichinė sausra, atlikus analizę ir apibendrinus duomenis, galime teigti, kad didelės įtakos sausra Lazdijų rajono derlingumui neturėjo.

Analizuoti pienininkystės respondentinių ūkių duomenys

Iš šešiolikos analizuotų ūkių septyni augino pienines karves ir gavo pajamų pardavus žaliavinį pieną.

1 lentelė. Primilžis iš vienos karvės ir parduotos produkcijos kaina

Web-lentele1

Iš pateiktos lentelės duomenų matome, kad Lazdijų rajone primilžis buvo mažesnis nei ankstesniais metais. Tam galėjo turėti įtakos 2019 m. vyravusi sausra. Pasigaminti pašarai dėl sasusros prarado maistingąsias savybes ir lėmė gauto primelžio kiekį. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose vidutinis primelžis, kaip matome pagal pateiktus duomenis, disenis nei Lazdijų rajone.

Pieno supirkimo kaina 2019 m. yra aukštesnė nei 2018 m. Palyginę Lazdijų rajono ir Lietuvos ūkių pieno pardavimo kainą, matome, kad Lazdijų rajone kaina yra žemesnė. Tam įtakos turėjo ūkių dydis. Lazdijų rajone vyravo maži ūkiai, laikantys nedaug melžiamų karvių, tai turėjo įtakos pieno pardavimo kainai.

Analizuoti respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

2 lentelė. Finansiniai rodikliai Lazdijų r. ir Lietuvoje

Web-lentele2

Grynojo pelningumo rodiklis (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodo, kiek grynojo pelno (be dotacijų, susijusių su pajamomis) uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Apibendrinus duomenis antroje lentelėje matyti, kad ir Lazdijų rajono ūkiai, ir visos Lietuvos yra priklausomi nuo dotacijų, susijusių su pajamomis, ir be jų veiklos vykdyti negalėtų. Lyginant 2019 m. priklausomybę nuo dotacijų, susijusių su pajamomis, Lazdijų rajono ūkininkai labiau priklausomi, nei Lietuvos.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Grynojo pelno rodiklis 2019 m. mažėjo, tam įtakos galėjo turėti Lietuvoje vyravusi sausra. Grynojo pelningumo mažėjimui įtakos turi grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios ir palūkanų sąnaudos, sumažėjusios pardavimo pajamos.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduotina rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Lazdijų r. skolos rodiklis augo, lyginant su ankstesniais metais, buvo formuojami ūkiai iš skolinto kapitalo, tai reiškia, kad ūkiai plėtėsi ir augo. Iš pateiktų duomenų antroje lentelėje galime daryti prielaidą, kad Lazdijų r. ūkininkai yra mažiau linkę skolintis, palyginti su Lietuvos respondentais, ir formuoja kapitalą iš savų lėšų.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi