Ūkių apskaitos duomenų tinklas – nuo ūkininko iki ES žemės ūkio politikos

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2017-10-10

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Europos Bendrijų bendroji žemės ūkio politika yra didžiausių ES išlaidų sritis, kurios subsidijų pavidalu skiriamos gamybai ar kaimo plėtrai, todėl labai svarbūs kiekvienos šalies ūkių apskaitos duomenys. Lietuva, tapusi Bendrijos nare, taip pat privalo teikti duomenis į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Dvi dienas pirmą kartą Lietuvoje viešėję Europos Komisijos ŪADT analitikai domėjosi praktiniu respondentinių ūkių duomenų rinkimu, lankėsi už duomenų rinkimą Lietuvoje atsakingose įstaigose – Lietuvos agrarinės ekonomikos institute, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje – bei anykštėnų ūkiuose.
Vaizdo reportažą iš susitikimo žiūrėkite čia.

Svečiai iš Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio direktorato Eva Nagy ir Piotras Bajekas (Piotr Bajek) sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl atvyko į Lietuvą – noras aplankyti šalį, kuri visuomet būna tarp lyderių pateikiant duomenis į bendrą tinklą, savo akimis pamatyti, kaip duomenys renkami, susitikti su respondentinių ūkių šeimininkais, išsamiau sužinoti apie Lietuvos žemės ūkį, pasisemti geros praktikos, kurią būtų galima perduoti kitoms šalims, teikiančioms duomenis į ŪADT. „Drauge dirbame toje pačioje struktūroje, ŪADT tinkle, ne vienus metus, analizuojame, skaičiuojame, tačiau vieni kitų nepažįstame. Dirbant su 28 valstybėmis tokie susitikimai nedažni, bet būtini. Mes susipažįstame su jūsų šalies ūkių apskaitos duomenimis, tačiau norime pasižiūrėti, kaip jie renkami praktiškai, susitikti su žmonėmis, kurie atlieka šį darbą Lietuvoje“, – teigė Piotras Bajekas, susitikęs su Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) specialistais ir konsultantais Anykščių r. biure.

Iš kairės: LŽŪKT Anykščių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas, Aušra Vareikytė, LAEI Ūkių veiklos rezultatų tyrimų skyriaus ekonomistė Jūratė Grigalienė, Europos Komisijos ŪADT analitikas Piotras Bajekas, LŽŪKT ūkio apskaitos konsultantė Inga Lazickienė, LAEI ŪADT skyriaus vedėja Rima Daunytė, Europos Komisijos ŪADT analitikė Eva Nagy, LŽŪKT vyr. ūkio apskaitos specialistė Lina Minkevičienė ir Ūkio apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė bei LŽŪKT Anykščių r. biuro vadovė Vilma Lebedė

Iš Lietuvos – tūkstančio ūkių duomenys

LAEI bei LŽŪKT specialistai kasmet turi surinkti ir susisteminti per 1300 respondentinių ūkių duomenis (į ES ŪADT sistemą pateikiama apie 1000 anketų). Ūkiai yra kruopščiai atrenkami pagal tam tikrus kriterijus, kad jie atstovautų prekinių ūkių visumą. Duomenys patenka į bendrą ŪADT, į kurį renkami ir EK analizuojami bei tikrinami metiniai duomenys iš maždaug 80 000 ūkių, atstovaujančių apie 5 mln. ūkių ir per 90 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos.

LŽŪKT atsakinga už darbą su ūkininkais. Konsultantai parenka ūkius respondentus iš visų šalies regionų pagal LAEI atrankos planą, teikia konsultacijas, tvarko ūkių veiklos buhalterinę apskaitą, surenka reikiamus duomenis ir atlieka pirminę jų patikrą bei pateikia juos LAEI. „Naudodamiesi duomenų analizės rezultatais, keli šimtai konsultantų teikia konsultacijas tyrime dalyvaujantiems ūkininkams, parengia jiems individualių rezultatų analizes. Kad būtų užtikrinama darbo kokybė, Konsultavimo tarnybos Ūkio apskaitos skyriaus specialistai sukūrė duomenų perkėlimo iš apskaitos programos į kompiuterines laikmenas sistemą, taip pat kompiuterinę duomenų kontrolės programą. Apdoroti duomenys perduodami Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui“, – sakė Lina Minkevičienė, LŽŪKT vyr. ūkio apskaitos specialistė.

Pasak specialistės, sudėtingiausia prikalbinti smulkiausius ir stambiausius ūkininkus. Tačiau ūkininkai pasitiki konsultantais, dirbančiais įstaigoje, kuri beveik ketvirtį amžiaus visoje Lietuvoje teikia konsultacijas ir paslaugas įvairių specializacijų ūkiams. Be to, priimant dirbti ūkio apskaitos konsultantą, yra pasirašomos konfidencialumo sutartys, o su ūkininkais, ŪADT respondentais, pasirašomas papildomas susitarimas dėl duomenų teikimo. Atskirai informacija apie ūkio veiklą neskelbiama, viešinami tik apibendrinti vidutiniai ūkių duomenys. Ūkininkų dalyvavimas tinkle yra savanoriškas, tačiau labai svarbus siekiant aukštos duomenų kokybės.

LAEI duomenis grupuoja pagal skirtingas ūkininkavimo formas, ūkio dydį, žemės kokybę, ekonominį dydį, gautą bendrąjį gamybinį pelną, ūkininkavimo tipą ir kt. parametrus (kaupiama apie 4 500 rodiklių). Apdorotus duomenis LAEI pateikia ES ūkių apskaitos duomenų tinklui. Šis tinklas – vienintelis ūkių suderintų ekonominių duomenų šaltinis. Remiantis jais, galima atlikti palyginimus ES mastu. Europos Komisija tikrina ir tvarko surinktus duomenis, kad galėtų atlikti analizę ir skelbti atitinkamus statistinius duomenis.

Galimybė gauti patikimų duomenų apie atskirus visos ES ūkius yra labai svarbi – politikos formuotojai turi tvirtą pagrindą, kuriuo remiasi priimdami sprendimus. ŪADT tenka svarbus vaidmuo pagrindžiant paramą ūkininkams. Prieš siūlydama BŽŪP pakeitimus, EK išnagrinėja įvairių galimų veiksmų poveikį ūkių ekonominiam, aplinkos ir socialiniam tvarumui kiekviename sektoriuje, valstybėje narėje ir netgi regione. Kasmet Komisija skelbia ŪADT duomenimis paremtą analizę, kurioje pateikiama ES ūkių ekonomikos apžvalga, pienininkystės, jautienos bei grūdų sektorių ataskaita. Jos labai svarbios norint suprasti ūkių pajamų struktūrą ir politikos poveikį įvairiam ūkių verslui. Pavyzdžiui, tarptautinėse prekybos derybose galima remtis ŪADT analize nustatant potencialiai pažeidžiamus sektorius arba regionus. Suvokdamos ŪADT teikiamą naudą, kai kurios ES nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ir Šveicarija, taip pat įsteigė panašius tinklus.

„Dėl didelio išsamumo ŪADT duomenų bazė tapo nepakeičiama mokslinių tyrimų ir inovacijos žemės ūkio srityje priemone. Labiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas, produktyvumas ir aplinkosauga. Duomenims taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, juos galima naudoti tik ES žemės ūkio politikos tikslais. Pavyzdžiui, valdžios institucijos negali jų naudoti mokesčių ar patikros tikslais“, – sakė Rima Daunytė.

ŪADT respondentų ūkiuose

Nuo 1991 metų pienininkystės ūkį valdantys Vida ir Kęstutis Šukiai ŪADT respondentais tapo 2013 m. „Pačiai skaičiuoti įvairius ūkio rezultatus nėra kada, o kai analizes gauni tarsi ant lėkštutės, gali pasižiūrėti, pasilyginti su rajono, respublikos ūkininkais, ar mūsų ūkis nėra uodegoje. Duomenys naudingi ūkio ateičiai ir piniginės didumui. Susėdame abu su gaspadoriumi ir analizuojame“, – sako Vida Šukienė.

„Pasitikime konsultantais. Anykščių r. biure tvarkome ūkio buhalterinę apskaitą, darėme tręšimo planus. Į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą ateini kaip į namus“, – gerų žodžių konsultantėms negaili Vida ir Kęstutis Šukiai

Paklausta apie ūkininkavimo pradžią, Vida sako, kad ūkininkauti pradėjo iš idėjos. „Polinkis auginti gyvulius turbūt iš prigimties, – juokauja Vida.– Gyvuliai – mano gyvenimas.“ Baigusi mokyklą Utenoje, studijuoti Vida pasirinko Veterinarijos akademijoje. Po studijų paskirta dirbti kolūkyje iškentė vos 7 mėn., nes, pasak ūkininkės, norėjosi turėti kažką savo. Pradžia – 20 ha žemės ir 2 karvės. Vieną gavo iš kolūkio, kitą dovanojo mama. Taip ir prasidėjo jau 26-erius metus trunkantis ūkininkavimas. Šiandien Vidos ir Kęstučio Šukių 120 ha nuosavoje žemėje žolę rupšnoja 150 galvijų, iš jų – 59 melžiamos karvės (melžiamos mechanizuotai į pieno linijas). Per metus iš vienos primelžiama apie 7 000 kg. Anot ūkininkės, pienas aukščiausios kokybės, iš jo gaminami mišinėliai pienui, ledai. Nuo 2009 m. ūkininkai yra kooperatyvo „Pienas LT“ akcininkai.

Iš kairės: Eva Nagy, Aušra Vareikytė, Piotras Bajekas ir Vilma Lebedė ūkyje pas Vilmą ir Kęstutį Šukius

Kadangi vietovė kalvota, daugiausia plyti pievos ir ganyklos. Tenka auginti mažai dirvožemiui reiklius augalus (sėja šiek tiek vasarinių, žieminių kviečių), nes bazinis žemės našumo rodiklis tesiekia 32 (Anykščių r. priskiriamas IV dirvožemių grupei, t. y. vyrauja daugiausia prastokos ūkinės vertės dirvožemis – apie 36, 1 balo). Grūdus daugiausia perka ir pašarus gaminasi ūkyje. „Telyčių ir buliukų stengiamės neparduoti, nebent kaimynams – taip atnaujiname ir didiname bandą. Pagal rajone vyraujančius ūkius, mūsiškis vidutinis“, – sako Kęstutis Šukys.

Ūkyje Vidai ir Kęstučiui Šukiams darbuotis padeda dvi melžėjos. Tėvai tikisi, kad viena iš dukterų, studijuojanti LSMU Veterinarijos akademijoje, drauge su šeima grįš į ūkį.

Aplankytas ir vienas pirmųjų Anykščių rajone ūkio veiklą (nuo 1992 m.) pradėjęs LŽŪKT klientas Virginijus Vaičionis. Paveldėjęs iš senelių sodybą ir 10 ha, dabar juos išplėtė iki 350 ha, o pridėjęs nuomojamą žemę, ūkininkas dabar valdo per 500 ha apimantį augalininkystės ūkį (žieminiai kviečiai, žieminiai ir vasariniai rapsai, žirniai, pupos, grikiai). Beje, pastarasis įkurtas tik prieš 2 metus – daugiau nei 17 metų Virginijus turėjo vieną didžiausių rajone pieno ūkių. Pasak LŽŪKT Anykščių r. biuro ekonomikos konsultantės Vilmos Lebedės, Virginijaus pieno ūkis buvo vienas moderniausių ne tik rajone, bet ir šalyje. „Ūkis sukurtas tuščioje vietoje, daug kas pirštu ties smilkiniu tuomet sukiojo. O po to pagal ūkio našumą Lietuvoje buvau 11, aukščiausi primilžiai, esu gavęs ir ES pieno ūkio sertifikatą“, – prisiminė V. Vaičionis. Anot jo, atsisakyti gyvulininkystės ūkio negaila, nes viskas buvo atsipirkę. „Lygiai tas pas ir su augalininkystės ūkiu, nesivaikau 8 tonų iš ha, sukamės tarp 5–6 t/ha. Jei užteks jėgų, tai ir augalininkystės ūkį padarysime vieną moderniausių“, – sako ryžtingai nusiteikęs Virginijus.

„Į ŪADT duomenis teikiu nuo 2004 metų, kai dar buvo pieno ūkis. Konsultantų pateiktos individualios ūkio analizės naudingos savianalizei, pasižiūrėti, kaip tavo ūkis atrodo šalia kitų panašaus dydžio ūkių. Analizes priimu labai rimtai, ir situaciją vertinu realiai. Anksčiau į priekį vedė optimizmas, dabar – realizmas“, – įsitikinęs Virginijus Vaičionis

Paprašytas paaiškinti, kodėl kardinaliai apsisprendė keisti ūkininkavimo kryptį, Virginijus sakė, kad reikėjo arba plėstis, arba pasitraukti. Pasirinko pastarąjį variantą. Kita priežastis – darbo jėgos ūkyje trūkumas. Valdant augalininkystės ūkį reikia daug mažiau žmonių. Tvarkytis ūkyje šiuo metu padeda du samdomi darbuotojai. O šiemet suktis reikėjo sparčiai. Deja, dėl nepalankių oro sąlygų nespėjo pasėti žieminių rapsų. Dar ir grikių didžioji dalis laukuose, bet ūkininkas nepergyvena – grikiams nebaisus ir šaltukas, tačiau tikisi, kad neteks jų palikti žiemoti. „Svarbiausia visas grūdines susirinkome“, – sako ūkininkas, nors jo skaičiavimu, dėl liūčių neteko apie 100 tūkst. Eur. Tad su investicijomis reikės palaukti, nors jų labai reikia. Būtina didesnė džiovykla, daugiau patalpų (rekonstruotos karvidės dabar tarnauja kaip sandėlis, garažas technikai) ir modernesnių ir didesnių sandėlių. Šiuo metu didžiausia investicija – žemės pirkimas. Lyg susitarę keli nuomotojai sugalvojo savo žemes parduoti, tad, pasak Virginijaus, reikėjo daug nesvarstant ją nusipirkti, nes po to bus per vėlu. Šiemet privalėjo nupirkti apie 180 ha žemės (vid. rajone 1 ha kainuoja apie 3 tūkst. Eur/ha).

LŽŪKT Anykščių r. konsultančių parengtas individualias ūkio analizes ūkininkas labai vertina. ŪADT respondentu jis yra jau daugiau nei dešimtmetį, dar kai pieno ūkį turėjo. „Vienodų ūkių nėra. Susilyginti su kažkokiu ūkiu pačiam ir neišeina. O gavus konsultantų parengtas analizes, gali pasilyginti, iš šono pasižiūrėti į savo ūkį. Ar gali dirbti taip ir toliau, ar reikia kažką keisti. Pagal tai ir priimi sprendimą. Kaip kitaip žinoti be individualios ūkio analizės? Gerai, kad įvairūs analizės pjūviai išreikšti procentais. Mano silpnoji vieta – nelabai patinka dirbti su popieriais. Tad džiaugiuosi, kad kas nors padaro tai už mane“, – sako Virginijus Vaičionis. – Suvesti visų respondentų ūkių duomenis – sunkus ir atsakingas darbas. Labai tikiuosi, kad priimant Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos sprendimus į šiuos ŪADT duomenis yra atsižvelgiama. Analizes priimu labai rimtai. Gerai, kad yra tokie dalykai.“

Lietuvos žemdirbių veiklos apskaitos rezultatų duomenys leidinyje

Lietuvos žemdirbių veiklos apskaitos rezultatų duomenys skelbiami kasmetiniame leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Elektroninį jo variantą galite rasti LAEI interneto svetainėje. Be to, LŽŪKT konsultantų parengta apibendrinta rajono respondentinių ūkių veiklos rezultatų analizė skelbiama portale www.agroakademija.lt.