Balandžio 16 d., antradienis | 24
Ūkių apskaitos duomenų tinkle Zarasų r. respondentinių ūkių duomenys
Gražina Filipavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė
2019-10-17
© LŽŪKT nuotr.
Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) paskirtis – surinkti ir kaupti duomenis iš žemės ūkio produkciją gaminančių ūkių. Jais naudojasi įvairios ES institucijos nagrinėdamos žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas, formuojant bendrąją žemės ūkio politiką.
Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ekonominį dydį ir tipą. Viešai skelbiami tik susisteminti ir apdoroti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus.
Analizuoti 16 ūkių duomenys
Zarasų r. biuras į ŪADT 2018 m. pateikė 16 ūkių duomenis. Pagrindinė respondentinių ūkių veiklos kryptis – pienininkystė (6 ūkiai), mėsinių galvijų auginimas (4 ūkiai). Mišria veikla užsiėmė 5 ūkiai ir tik 1 ūkis plėtojo augalininkystę. Zarasų r. žemės nenašios, priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl javų plotai sudaro nedidelę dalį žemės ūkio naudmenų. Didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams.
1 lentelė. 2016-2018 m. vidutinis karvių skaičius
Bendras karvių laikytojų skaičius mažėjo ir Lietuvoje, ir Zarasų r., o vidutinis karvių skaičius, tenkantis vienam laikytojui, didėjo. Zarasų r. respondentiniuose ūkiuose karvių skaičius nuo 2016 m. iki 2018 m. padidėjo 39 procentais.
1 pav. Primilžis iš karvės respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m.
Iš paveikslėlio matyti, kad Zarasų r. respondentiniuose ūkiuose karvių produktyvumas mažesnis negu Lietuvos ūkiuose. Didžiausias primilžis buvo 2017 metais. Produktyvumo mažėjimą 2018 m. lėmė sausra, nes labai nukentėjo ganyklos, buvo pagaminta mažiau pašarų, jų kokybė buvo prastesnė.
Analizuoti ekonominiai rodikliai
Išanalizavus ekonominius rodiklius, matyti, kad jie gerokai skiriasi nuo Lietuvos respondentinių ūkių vidutinių rodiklių.
2 lentelė. Zarasų r. 2016-2018 m. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai
Grynasis pelningumas rodo, kiek pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Zarasų r. ūkių grynasis pelningumas 2016–2018 m. buvo didesnis nei Lietuvos ūkių, bet Zarasų r. ūkiai patirtų daugiau nuostolių, jei negautų subsidijų. Jei ūkiai 2016–2018 m. nebūtų gavę tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir pan., jų veikla būtų nuostolinga. Todėl subsidijos ūkiams gyvybiškai svarbios, leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį.
Skolos rodiklis rodo ūkių finansinę riziką, jų stabilumą. Rekomenduojama ne didesnė kaip 0,6 skolos rodiklio reikšmė. Analizuojant skolos rodiklį rajono ūkiuose, matyti, kad skolinimosi lygis buvo mažesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių. Formuojant ūkio turtą, Zarasų r. ūkių skolintos lėšos sudarė 12–15 proc., o Lietuvos ūkių – beveik 2 kartus daugiau, t. y. 23–25 proc. ūkio turto. Zarasų r. ūkiai skolinasi atsakingai, tačiau atsargus skolinimasis dažnam ūkiui užkerta kelią ūkio plėtrai, apribojama naujų investicijų įsigijimo galimybė ir dėl to ūkiai tampa mažiau konkurencingi rinkoje.
Zarasų r. ūkiai mažesnį pelningumą gavo ir dėl patiriamų didelių kintamųjų sąnaudų (trąšų, degalų, sėklos ir pan.).
2 pav. Kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje 2016–2018 m.
Analizuojant Zarasų r. ūkių rodiklius, matyti, kad kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje didesnė nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių. Rajono ūkiai 2016–2018 m. patyrė 0,63–0,77 Eur kintamųjų sąnaudų 1 eurui bendrosios produkcijos pagaminti.
Parengta pagal Zarasų r. respondentinių ūkių analizę.
www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
