Gruodžio 07 d., antradienis | 21

Utenos r. ūkių 2020 m. pelningumo rodiklių apžvalga

Eglė Tamulytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2021-11-10

LŽŪKT kasmet renka, apdoroja ir teikia Lietuvos ūkių veiklos rezultatų duomenis Europos Komisijai, kuri juos naudoja rengdama ataskaitas dėl padėties žemės ūkyje visoje ES. 2020 m. atrinkta kelios dešimtys ūkių ir iš Utenos rajono. Kiekvienas respondentas gavo individualias analizes, kuriose pateikti trejų metų rodikliai ir palyginta su rajono panašios krypties ir ekonominio dydžio ūkių vidurkiais.

Remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenų baze, analizuota 114 Utenos r. ūkių. 2020 m. Utenos r. daugiausiai buvo pieninės gyvulininkystės ūkių – 37. Iš jų 26 vertėsi mėsinės gyvulininkystės veikla, 28 – mišria, kur parduodama ir gyvulininkystės, ir augalininkystės produkcija. Mažiausiai Utenos r. buvo augalininkystės ūkių – 23.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pirmiausiai panagrinėkime Utenos r. ūkių situaciją Lietuvos mastu. Analizuodami 2018–2020 m. grynojo pelningumo rodiklio duomenis, matome, kad visu nagrinėjamu laikotarpiu Utenos r. ūkiai dirbo pelningiau negu Lietuvos vidurkis (1 pav.).

Gali kilti klausimas, kodėl šio rajono ūkiai pelningesni, juk Utenos r. nepasižymi palankiomis gamtinėmis sąlygomis ūkininkaujant? Į šį klausimą mums padės atsakyti kitas rodiklis – grynasis pelningumas be dotacijų (2 pav.).

Analizuodami 2018–2020 m. grynojo pelningumo be dotacijų duomenis, matome jau kitokią situaciją. Visu nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvos vidurkis buvo aukštesnis negu Utenos r. ūkių. Kodėl labai panašių rodiklių skirtingi rezultatai? Grynasis pelningumas skaičiuojamas sudedant visas ūkio pajamas (pardavimo pajamas ir tiesiogines išmokas), o grynasis pelningumas be dotacijų skaičiuojamas imant tik ūkio pardavimo pajamas. Galima daryti prielaidą, kad Utenos r. ūkiai yra labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų. Šis rajonas yra nepalankiose ūkininkauti vietovėse, t. y. nederlingose, kalnuotose žemėse, todėl čia ūkininkai papildomai gauna išmokas už nepalankias ūkininkauti vietoves. Kaip matome iš grafiko, be tiesioginių išmokų rajono ūkiai dirbtų nuostolingai. Toliau panagrinėkime, kaip sekėsi Utenos r. ūkininkams lyginant ūkio šakas (3 pav.).

Pagal grynojo pelningumo rodiklį 2020 m. pelningiausiai dirbo ūkininkai, auginantys mėsinius galvijus. Jų pelningumo vidurkis siekė net 0,62. Antroje vietoje buvo augalininkystės ūkiai su 0,48 pelningumo rodikliu. Reikia paminėti, kad prie augalininkystės ūkių priskiriami ir javų ar uogų augintojai, ir daržininkai, sodininkai. Labai panašiai dirbo ir pieno produkcijos gamintojai, jų pelningumas siekė 0,45. Mažiausiai pelningai dirbo mišrūs ūkiai, kurie parduoda ir gyvulių, ir augalų produkciją, jų grynasis pelningumas siekė 0,28.

Pasižiūrėkime, ar tokia pati situacija lyginant grynojo pelningumo be dotacijų rodiklį (4 pav.).

Iš ūkio visų pajamų atėmę tiesiogines išmokas, matome visiškai kitokią situaciją. Vieninteliai ūkiai, kurie ir be tiesioginių išmokų sugebėjo išlikti pelningi yra pienininkystės. Antroje vietoje buvo augalininkystės ūkiai, iš kurių atėmus tiesiogines išmokas grynojo pelningumo rodiklis buvo 0. Tai reiškia, kad be išmokų augalininkystės ūkių pardavimai buvo lygūs ūkio išlaidoms. Be dotacijų didžiausią nuostolį patyrė mėsinės gyvulininkystės atstovai, šiek tiek mažesnį – mišrūs ūkiai.

Išnagrinėjus šias dvi diagramas, galima daryti išvadą, kad mėsinių galvijų auginimu užsiimantys Utenos r. ūkiai 2020 m. buvo labiausiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, kadangi pagal grynojo pelningumo rodiklį jie buvo pelningiausi Utenos r., o pagal grynojo pelningumo be dotacijų rodiklį – nuostolingiausi. Panašiai šiame rajone gyvena ir mišrūs ūkiai. Utenos r. pieno produkcijos gamintojai vieninteliai rajone galėtų dirbti pelningai be dotacijų, kadangi abiejų rodiklių reikšmės yra teigiamos. Augalininkystės ūkiai savo pardavimo pajamomis padengtų visas ūkio išlaidas ir neuždirbtų pelno, bet ir nuostolio nepatirtų.

Reikia paminėti, kad čia apžvelgti tik Utenos rajono respondentinių ūkių vidurkiai. Nagrinėjant kiekvieno ūkio situaciją individualiai, gauti visiškai kitokie rezultatai, nes jie priklauso nuo ūkininko vadybinių sprendimų, geografinės padėties, ūkyje naudojamos technikos ir dar daug kitų veiksnių.

Parengta pagal LŽŪKT duomenų bazės informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.