Utenos rajono respondentinių ūkių 2014 m. duomenų analizė

Audronė Korsakienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro ekonomikos konsultantė

2015-12-20

ES šalyse ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis duomenų šaltinis įvertinant pajamų lygį ūkiuose ir priimant valdymo sprendimus žemės ūkio sektoriuje. Pagrindinis ŪADT duomenų vartotojas yra Europos Komisija, kitos institucijos, nagrinėjančios žemės ūkio produkcijos rinkas, kaimo plėtros problemas. Šie duomenys pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba atsakinga už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus, jų duomenų surinkimą bei pateikimą Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui, kuris teikia duomenis ES.

Žemės ūkio subjektai duomenis į ŪADT tinklą teikia savanoriškai. Respondentiniai ūkiai identifikuojami pagal suteiktus kodus, apklausoje dalyvavusiems ūkiams pateikiami išanalizuoti jų duomenys, parodantys veiklos efektyvumą.

Šiame straipsnyje plačiau bus analizuojamos Utenos r. respondentinių ūkių duomenų kitimo tendencijos 2011–2014 m. laikotarpiu. Utenos r. biuro darbuotojai 2014 m. pateikė 25 respondentinių ūkių duomenis, 2013 m. – 30, 2012 m. – 27, 2011 m. – 25, tarp jų 3 ūkiai duomenis teikia nuo pirmųjų sistemos įvedimo Lietuvoje metų.

Remiantis pirminiais ūkių buhalterinės apskaitos duomenimis, buvo sukaupti dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas).

Utenos r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, todėl daugiausia buvo mišrių ūkių, kuriuose didžiąją dalį pajamų sudarė pajamos už parduotą pieną ir gyvulius. 2014 m. iš visų respondentinių ūkių 21 buvo mišrus, likę 4 vertėsi augalininkyste. Analizuodami ūkių specializacijos pokyčius 2011–2014 m. laikotarpiu, matome, kad žemės ūkio veiklos pobūdis keitėsi nežymiai (1 pav.)

1 pav. Utenos rajono respondentinių ūkių specializacija

Lyginant analizuojamų ūkių dydį pagal vidutinį bendrą žemės plotą, galima teigti, kad respondentiniai ūkiai rajone smulkėjo: 2011–2014 m. laikotarpiu sumažėjo nuo 128,15 iki 98,47 hektaro.

Vidutinis karvių skaičius ir produktyvumas pienininkystės ūkiuose analizuojamu laikotarpiu svyravo, bet didėjimo tendencija akivaizdi: melžiamų karvių skaičius padidėjo nuo 38 iki 43, primilžis iš karvės – nuo 4,71 iki 5,53 t (2 pav.).

2 pav. Utenos r. respondentinių ūkių vidutinis bendras žemės plotas, karvių skaičius ir produktyvumas

Dauguma ūkių augino gyvulius, todėl didžiausi žemės plotai skirti pievoms ir ganykloms. Iš žemės ūkio augalų dominuoja tinkamiausi gyvuliams šerti: 2014 m. avižas augino 13 ūkininkų, kviečius ir kvietrugius – 7 ūkininkai, miežius – 5 ūkininkai, grūdų mišinius – 4 ūkininkai.

Javų derlingumas Utenos r. ūkiuose buvo mažesnis nei vidutiniškai Lietuvoje, nes žemės kalvotos ir nederlingos. Javai mišriuose ūkiuose dažnai sėti su daugiamečių žolių įsėliu, nes tik nuolat atnaujindami žolynus, ūkininkai gali pasigaminti kokybiškus, aukštos pašarinės vertės žolinių pašarų. Utenos r. augintų augalų derlingumo analizė pateikta 3 paveiksle.

3 pav. Utenos r. respondentinių ūkių augalų derlingumas, t/ha

Derlingumo pokyčiams daugiausia įtakos turėjo nepalankios augalų žiemojimo sąlygos (plona sniego danga ir dideli šalčiai) ir mažas kritulių kiekis gegužės–birželio mėnesiais.

Svarbiausias kiekvieno ūkininko tikslas yra kuo mažiau išleidžiant, uždirbti kuo daugiau pelno. Gautas pelnas yra labiausiai apibendrinantis ūkio veiklą rodiklis. Vidutinis gamybinis komercinis pelnas 2014 m. Utenos r. ūkiuose buvo 17940 Eur, 11 ūkių dirbo pelningai ir net 14 patyrė nuostolių. Ankstesniais metais rezultatai buvo tokie: 2013 m. iš 30 respondentinių ūkių 14 dirbo pelningai, 2012 m. iš 27 ūkių – 19 ir 2011 m. iš 25 – 14 buvo pelningi (4 pav.)

4 pav. Utenos r. respondentinių ūkių vidutinis gamybinis komercinis pelnas 2011–2014 m.

Mažiausią nepalankių gamtinių ir rinkos sąlygų poveikį patyrė ir stabiliausiai ūkininkavo pienininkystės ūkiai, o mėsinių galvijų auginimu užsiimantys, taip pat smulkūs augalininkystės ūkiai, veiklą vykdę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, dažniausiai dirbo nuostolingai. Jų veiklos tęstinumas priklausė nuo subsidijavimo. Utenos r. ūkiuose 2014 m. subsidijų dalis pajamose sudarė vidutiniškai 49,53 proc., kai tuo metu Lietuvoje – vidutiniškai 22,71 procento.

Parengta pagal Utenos r. respondentinių ūkių analizę.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi