Utenos rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Diana Puodžiukienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2016-12-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba jau ne vienerius metus teikia respondentinių ūkių duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Šis tinklas – tai ES šalių vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys, atspindintys šalių žemės ūkio būklę, ir naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Pateikiame Utenos r. respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizę.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Ūkiai atrenkami pagal ūkininkavimo tipą ir ekonominį dydį. Ši informacija pateikta remiantis ūkių apskaitos duomenimis. Mūsų rajone 2015 m. išanalizuoti 26 respondentinių ūkių duomenys: 24 ūkininkai vertėsi gyvulininkyste ir augalininkyste, 2 užsiėmė vien augalininkyste.

Augalininkystės pokyčiai rajono respondentiniuose ūkiuose

Pasirinktuose ūkiuose vidutinis 2015 m. respondentų valdomas žemės plotas – 84,81 hektaro. Rajono žemės yra mažiau palankios ūkininkauti.

1 lentelė. Augalų derlingumo palyginimas Utenos rajono ūkiuose 2014–2015 m., t/ha

Lygindami vidutinį derlingumą, matome, kad 2015 m. žieminių kviečių, rugių, vasarinių miežių, avižų, bulvių derlius didesnis nei 2014 m., tačiau lyginant Lietuvos mastu su 2014 m. duomenimis, tik rugių, avižų, grikių ir bulvių derlius buvo didesnis.

Gyvulininkystės pokyčiai rajono respondentiniuose ūkiuose

1 pav. Pieninių karvių skaičius, produktyvumas metų pabaigoje

Didžiąją dalį ūkininkų pajamų sudarė pajamos už parduotą pieną ir gyvulius. Lyginant Utenos rajono pieno ūkius Lietuvos mastu, karvių laikyta daugiau, tačiau ūkiuose laikomų karvių pamažėjo, palyginus su savu rajonu 2014 m., ir atitinkamai primelžta mažiau pieno. Dažniausiai iš pieno gamybos pasitraukia žemdirbiai, kurių netenkina pieno supirkimo kainos.

Ekonominių rodiklių apžvalga

Respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas – 84,98. Jis rodo, kokią turto dalį sudarė nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo didesnis ūkio stabilumas. Utenos r. ūkininkų kapitalo pakankamas panašus į vidutinį Lietuvos respondentinių ūkių 2014 metais.

Rajono ūkių bendrasis įsiskolinimas buvo didesnis nei 2014 m., t. y. 2015 m. – 0,16, o 2014 m. – 0,11. Tai rodo, kad rajono ūkininkai daugiau turimo turto finansavo skolintomis lėšomis, kadangi dalyvavo įvairiose investicinėse priemonėse. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4– 0,6. Tad ūkininkaujantieji neturi jokios finansinės rizikos.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei reikšmė per 2,5, tai gali reikšti, kad Utenos r. ūkininkai yra sukaupę per daug apyvartinių lėšų ir jų nepajėgia panaudoti.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Pagal analizės duomenis ūkiai vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. beveik dvigubai efektyviau naudojo visus išteklius negu Utenos r. 2015 metais.

Svarbiausias rodiklis – grynasis pelningumas. Ir rajono, ir Lietuvos respondentinių ūkių jis buvo neigiamas. Tiriamais metais 11 iš 26 ūkių ūkininkavo pelningai, bet pelno labai mažai, o likusieji patyrė nuostolių. Mažas pelningumas reiškia problemas ūkyje, todėl veiklos tęstinumas labai priklauso nuo subsidijavimo.

3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai 2014–2015 m.

Galima daryti išvadą, kad Utenos r. ūkininkai pasiekė geresnių rezultatų augalininkystėje, augino mažiau pieninių galvijų ir labai lėtai gerino ūkio ekonominius pasiekimus.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi