Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Utenos rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Jolita Graužinytė
LŽŪKT Utenos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė, teikiant ir verslo ekonomikos paslaugas
2017-11-26

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų ES valstybių ūkių duomenų sistema, kurio pagrindinė paskirtis – apskaičiuoti Europos žemės ūkio pajamas ir rengti verslo analizes. Jo informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, stebėti žemės ūkio padėtį. Stebėjimui atlikti kiekviena ES narė į ŪADT privalo teikti duomenis apie savo ūkių gamybinę ir finansinę veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Analizuojant surinktus duomenis, identifikuojama rinkos situacija, ES ūkininkų pajamos, kaimo plėtros problemos ir priimami sprendimai joms spręsti. Tai turi įtakos ES narių ūkių subsidijavimui, o ŪADT surinkti ir teikiami duomenys aktualūs ūkininkams, žemės ūkio bendrovių ir įmonių atstovams, norintiems palyginti savo veiklos rezultatus su bendrais šalies ūkių rodikliais. Respondentai atrenkami taikant statistinės atrankos metodus. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama.

Analizuoti 16 ūkių duomenys

Utenos r. biuro darbuotojai į ŪADT pateikė 16 respondentinių ūkių 2016 m. veiklos duomenis. Ūkiai skyrėsi ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Iš jų 1 užsiėmė tik augalininkyste, kiti 15 – gyvulininkyste arba buvo mišrūs. Respondentais rajone pasirinkti smulkūs arba vidutiniai ūkiai, iki 100 ha – 81,25 proc., valdantys daugiau nei 100 ha – 18,75 procento. Utenos r. vidutinis bendras valdomos žemės plotas 2016 m. buvo 80,32 ha, kuris 1,89 karto didesnis, lyginant su 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu.

Utenos r. žemės nederlingos, priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti.

Web-pav11 pav. Augalų derlingumas Utenos r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su Lietuvos respondentiniais ūkiais

Analizuojant 2014–2016 m. duomenis, matyti, kad žieminių kviečių derlingumas didėjo, tačiau palyginus 2016 m. Utenos r. respondentinių ūkių derlingumą su 2015 m. vidutiniu Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, jis beveik 2 kartus mažesnis, t. y. 49,47 procento.

Rugių, vasarinių miežių ir avižų derlingumas nuo 2014 m. iki 2015 m. šiek tiek didėjo, tačiau lyginant 2015 m. su 2016 m., sumažėjo atitinkamai 60,2 proc.; 69,6 proc.; 78,1 procento. Lyginant pasirinktus analizuojamus metus su 2015 m. vidutine statistika Lietuvoje, Utenos r. respondentiniuose ūkiuose derlingumas visus metus išliko mažesnis. Šiam pokyčiui didžiausios įtakos turėjo nepalankus klimatas. Taip pat tai, kad Utenos r. žemės nederlingos, priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti.

Lyginant žieminių kvietrugių, grūdinių mišinių ir grikių derlingumą nuo 2014 m. iki 2016 m., matyti, kad jis mažėjo. Žieminių kvietrugių derlingumas pakito 27 proc.; grūdinių mišinių – 66,87 proc., o grikių 2016 m. respondentiniai ūkiai nebeaugino.

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji vienam respondentiniam ūkiui sudarė vidutiniškai 16,6 tūkst. Eur, Lietuvos vidurkis 2015 m. – 20,7 tūkst. Eur. Analizuojame rajone daugiausia pajamų gauta už gyvulininkystės produkciją – 37,8 tūkst. Eur. Tam įtakos turėjo palankesnės sąlygos gyvulininkystei plėtoti.

Web-pav22 pav. Bendrosios produkcijos struktūra ūkyje, %

Veikos efektyvumas

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas ir subsidijų dalis pajamose, pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vidutinių savivaldybės respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais

Web-lentele1

Apibendrinus gautus rezultatus, nustatyta, kad vidutinis Utenos r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2016 m. buvo 82,16 procento. Šis rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė, kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. Tai reiškia, kad ūkiai buvo pakankamai stabilūs ir 82,16 proc. viso kapitalo sudarė nuosavas ūkininkų turtas.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo patiriama didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra iki 0,3, kai daugiau nei 0,3 – reikėtų atkreipti dėmesį, kad ūkyje yra daug skolų. Vidutinis Utenos r. respondentinių ūkių rodiklis 2016 m. buvo 0,18, t. y. palyginti geras, tačiau šiek tiek didesnis nei vidutinis Lietuvoje 2015 metais.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir likvidesnis. Šis rodiklis 2016 m. buvo 25,33 ir ženkliai skyrėsi nuo vidutinio Lietuvos 2015 metais. Tai reiškia, kad rajono ūkiai gebėjo grąžinti skolas laiku.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Utenos sav. rodiklis neigiamas, t. y. –0,45 procento. Rodikliui nukritus žemiau nei 0,5, reikšmė laikoma bloga.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek kiekvienam turto eurui tenka parduotos produkcijos pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Matoma, kad Utenos r. ūkiuose uždirbant pajamas turimas turtas naudotas nepakankamai efektyviai – rodiklis siekė tik 0,14.

Web-pav33 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose

Kaip ir kiekvienam žmogui, taip pat ir ūkininkui labai įdomu palyginti savo darbo rezultatus, gauntas dotacijas su aplink ūkininkaujančiais. Šis rodiklis – subsidijų dalis pajamose – rodo, kad Utenos r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 47,65 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o vidutiniškai Lietuvoje – 26,26 procento. Matome, kad Utenos r. didžiausios įtakos ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turėjo ES teikiama finansinė parama. Vertinant šį rodiklį, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkių ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai sunkiai išliktų, neveiktų pelningai.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi