Varėnos r. ūkininkų ūkių 2024 m. veiklos apžvalga

Agnė Petruškevičienė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-10-07

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Varėnos rajone į Ūkių apskaitos duomenųtinklą 2024 m. buvo atrinkti 32 ūkiai.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką, Europos Sąjungos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės situacija. Stebėjimą padeda atlikti Ūkių apskaitos duomenų tinklas(ŪADT), kurio bendroje informacinėje sistemoje yra kaupiami duomenys apie ūkių gamybinę ir finansinę veiklą. Varėnos r. į ŪADT 2024 m. atrinkti 32 ūkiai.

Trumpa augalų derlingumo apžvalga

Varėnos r. vyrauja augalininkystės ūkiai, kuriuose daugiausiai auginami tradiciniai grūdiniai augalai: rugiai, kviečiai, kvietrugiai, rapsai, avižos, žirniai. Lygindami rajono ūkių augalų derlingumą pagal VED su Lietuvos respondentinių ūkių derlingumo vidurkiu, matome, kad Varėnos rajone jis buvo mažesnis (žr. 1 lentelė). Mažą augalų derlingumą lemia tai, kad Varėnos r. priskiriamas prie didelio nepalankumo vietovių, žemės čia mažo derlingumo ir struktūros, taip pat įtakos turi nepalankios klimato sąlygos.

1 lentelė. Grūdinių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Finansinių rodiklių apžvalga

Kiekvieno ūkio, vykdančio ūkinę komercinę veiklą, tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno, patiriant kuo mažiau išlaidų. Todėl svarbu analizuoti finansinius rodiklius, kurie leidžia priimti sprendimus, vykdant ūkių plėtrą, investuojant ir skolinantis iš finansinių institucijų.

Geriausiai ūkio veiklą apibūdina grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų ir skolos rodikliai.

Dauguma Varėnos r. respondentų ūkių analizuojamu 2022–2024 m. laikotarpiu vykdė veiklą pelningai ir stabiliai. Šiuo laikotarpiu Varėnos r. respondentinių ūkių grynasis pelningumas viršijo Lietuvos vidurkį, o 2024 m. skirtumas siekė 0,32 koef. (žr. 1 pav.).

1 pav. Grynasis pelningumas, koef.

Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis,rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras, t. y. ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų (pvz. išmokos už pasėlius, galvijus ir kt.) ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos be paramos. Iš diagramos matyti, kad visu analizuojamu laikotarpiu Varėnos r. rodiklio reikšmė neigiama (žr. 2 pav.). Todėl galima daryti išvadą, kad respondentai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų, be jų negali vykdyti pelningos veiklos. Būtina ieškoti sprendimų, kaip uždirbti daugiau pajamų, mažinti sąnaudas, kad kuo mažiau būti priklausomiems nuo paramos.

2 pav. Grynasis pelningumas be dotacijų, susijusių su pajamomis

Skolos rodiklis rodo patiriamos finansinės rizikos lygį. Kuo jis didesnis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau, susiklosčius nepalankioms sąlygoms, bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų, susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio, kitu turtu, didinančiais ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai veiklai.

Analizuodami Varėnos r. respondentų skolos rodiklį, matome, kad jis gana stabilus, svyruoja nuo 0,12 iki 0,13. Toks pokytis vertinamas teigiamai. Normalu, jei šis rodiklis svyruoja tarp 0,30 ir 0,60. Aišku, jis gali ir nepatekti į šias ribas, tačiau niekuomet neturėtų viršyti 1, nes tokiu atveju reikštų, kad ūkis turi daugiau įsipareigojimų negu turto, ir turėtų būti bankrutavęs. (žr. 3 pav.).

3 pav. Skolos rodiklis, koef.

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti

Ūkių apskaitos duomenų tinklo metamorfozė: kuriamas Ūkio tvarumo duomenų tinklas