Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Varėnos rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

Agnė Ažalskaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Varėnos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-10-17

Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką Europos Sąjungos (ES) šalyse, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Stebėjimui atlikti, kiekviena ES narė duomenis apie savo ūkių gamybinę ir finansinę veiklą privalo teikti į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Analizuojant surinktus duomenis, identifikuojama rinkos situacija, ES ūkininkų pajamos, kaimo plėtros problemos ir priimami sprendimai joms spręsti. Tai turi įtakos ES narių ūkių subsidijavimui, o ŪADT surinkti ir teikiami duomenys aktualūs ūkininkams, žemės ūkio bendrovių ir įmonių atstovams, norintiems palyginti savo veiklos rezultatus su bendrais šalies ūkių rodikliais.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Į ŪADT teikiami ūkių duomenys atrinkti taikant statistinės atrankos metodą. Varėnos r. biure į duomenų tinklą pateko ir buvo užpildyta 12 respondentinių ūkių anketų, kurių duomenys naudojami 2016 m. rajono duomenų apžvalgai. Bendras respondentinių ūkių žemės plotas pateikiamas 1 paveiksle.

Web-pav1-UADT1 pav. Bendras žemės ūkio plotas, ha

2016 m. vidutinis respondentinio ūkio dydis rajone buvo 179,44 ha, t. y. 4,23 karto didesnis negu šalies respondentinių ūkių vidurkis, kuris 2015 m. buvo 42,40 hektaro. Mažiausias dirbamas žemės plotas tarp respondentinių ūkių 2016 m. buvo 22,92 ha, didžiausias – 483,79 hektaro. Tai rodo, kad vis daugiau dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams.

Augalininkystės duomenys

Atlikta Varėnos r. respondentinių ūkių grūdinių augalų derlingumo analizė parodė, kad ūkininkai daugiausia augino avižų, rugių, grikių, kviečių, kvietrugių, miežių, grūdinių mišinių ir rapsų. Kadangi Varėnos r. žemės priskiriamos didelio nepalankumo vietovėms, daugelio žemės ūkio augalų derlingumas rajono respondentiniuose ūkiuose buvo mažesnis nei šalies respondentinių ūkių vidurkis 2015 m. ir svyravo nuo 0,56 t/ha iki 3,59 t/ha. Varėnos r. 2016 m. tik grikių iš hektaro kulta daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje 2015 metais. Augalų derlingumo Varėnos r. ūkiuose duomenys pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Varėnos r. respondentinių ūkių augalų derlingumas 2016 m., t/ha

Web-lentele1-UADT

Apžvelgus 2016 m. duomenis, pastebima, kad didžiausias buvo kviečių derlingumas (2,09 t/ha), o mažiausias rapsų (0,71 t/ha).

Tarp Varėnos r. respondentinių ūkių pateko 8 bulves auginantys ūkiai. Apžvelgus duomenis, pastebėta, kad Varėnos r. ūkių bulvių derlingumas 2016 m. svyravo ir siekė vidutiniškai 14,50 t/ha (2 pav.).

Web-pav2-UADT2 pav. Bulvių derlingumas, t/ha

Lietuvoje vidutinis bulvių derlingumas 2015 m. buvo 17,84 t/ha, t. y. 0,81 karto didesnis nei Varėnos r. 2016 metais. Mažiausias bulvių derlingumas buvo 5 t/ ha, o didžiausias – 25,53 t/ha.

Gyvulininkystės duomenys

7 ūkiai iš 12 dalyvavusių apklausoje ūkių buvo mišrūs, 5 iš jų vertėsi augalininkyste ir pienine gyvulininkyste, 2 – augalininkyste ir mėsine gyvulininkyste. Atrinktuose ūkiuose 2016 m. pabaigoje laikyta nuo 3 iki 16 melžiamų ir nuo 2 iki 20 mėsinių karvių.

2 lentelė. Varėnos r. respondentinių ūkių gyvulių skaičiaus ir produktyvumo palyginimas su Lietuvos respondentinių ūkių duomenimis

Web-lentele2-UADT

Vidutinis melžiamų karvių skaičius 2016 m. rajono respondentiniuose ūkiuose – 9, mėsinių karvių – 11, t. y. 4,9 melžiamos karvės daugiau nei šalies vidurkis 2015 m. (4,1 karvės) ir net 10,4 mėsinės karvės daugiau nei šalies vidurkis 2015 m. (0,6 karvės). Iš vienos karvės rajone primelžta vidutiniškai 3,75 t pieno per metus, tuo metu šalies vidurkis iš vienos melžiamos karvės 2015 m. buvo 5,04 t pieno per metus.

Bendrosios produkcijos struktūra ir pelnas

Atlikta respondentinių ūkių bendrosios produkcijos struktūros apžvalga parodė, kad Varėnos r. augalininkystės bendroji produkcija sudarė 79,63 proc., gyvulininkystės – 19,75 proc. ir kitos veiklos – 0,62 proc. Grafiniai duomenys pateikiami 3 paveiksle.

Web-pav3-UADT3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra Varėnos r. respondentiniuose ūkiuose, proc.

Nagrinėjant 12 atrinktų ir užpildytų ūkių anketų duomenis, pastebėta, kad tik 2 ūkiai 2016 m. gavo gamybinės komercinės veiklos pelno. Varėnos r. gamybinis komercinis nuostolis buvo vidutiniškai 25689,00 Eur, t. y. 16,14 karto didesnis nei 2015 m. šalies vidurkis, kuris buvo 1592 Eur.

Ekonominiai veiklos rodikliai

Atliekant Varėnos r. respondentinių ūkių apžvalgą, skaičiuoti ūkio veiklos ekonominiai rodikliai, jų rezultatai pateikiami 4 paveiksle.

Web-pav4-UADT4 pav. Varėnos r. ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklio vidurkis rajone 2016 m. buvo –0,66, tai rodo, kad žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos viršijo pajamas. Taip pat svarbu paminėti, kad žemės ūkio gyvybingumas didele dalimi priklauso nuo gaunamų subsidijų. Varėnos r. ūkių gaunamų subsidijų dalis pajamose 2016 m. sudarė vidutiniškai 56,17 proc., t. y. 29,91 proc. daugiau nei 2015 m. Lietuvos vidurkis.

Turto apyvartumo rodiklis buvo 0,13, tai reiškia, kad 1 turto euras uždirbo 0,13 Eur pajamų. Šis rodiklis gerokai žemesnis už šalies vidurkį, kuris yra 0,24.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio pajėgumą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Varėnos r. respondentinių ūkių šio rodiklio reikšmė 2016 m. buvo 69,94, o Lietuvos 2015 m. – 4,38. Tai reiškia, kad vidutinis Varėnos r. respondentinis ūkis buvo sukaupęs daugiau apyvartinių lėšų, lyginant su vidutiniu Lietuvos respondentiniu ūkiu, ir buvo pajėgesnis turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Bendrasis įsiskolinimo rodiklis 2016 m. viršijo 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį bendrojo įsiskolinimo rodiklį ir sudarė 0,21, tačiau rodiklio reikšmė laikoma žema ir reiškia, kad ūkiai nelinkę skolintis ir turto finansuoti skolintomis lėšomis.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokią dalį turto sudaro nuosavas kapitalas. Taigi, kaip matyti iš 4 pav., Varėnos r. nuosavas kapitalas sudarė vidutiniškai 78,62 proc. respondentinių ūkių turto, t. y. 4,93 proc. mažiau nei vidutiniškai Lietuvos respondentinių ūkių turto 2015 metais.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi