Vasario 08 d., trečiadienis | 23

Vilkaviškio r. respondentinių ūkių 2019 m. duomenų analizė

Vilija Ševčenkienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro ekonomikos konsultantė
2020-12-13

© LŽŪKT nuotr.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, vykdoma ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės analizė. Tai padeda daryti ŪADT – visose ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2020 m. į ŪADT pateikė 43 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 metais.

Sutarčių pasirašymas 2023. Straipsnių vidus

Europos Sąjungos ŪADT sistema veikia jau nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama ir kinta atsižvelgiant i ES bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvoje ŪADT tinklas pagal ES reglamentų nuostatas pradėtas kurti 1996 metais. Lietuva Europos Komisijai yra įsipareigojusi kasmet pateikti 1000 respondentinių ūkių duomenis.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. Jie pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtrą, priimti atitinkamus sprendimus. Išsamiausiai nagrinėjamos gamybos sąnaudos, pelnas ir produktyvumas. Informacija, susijusi su konkretaus ūkio veikla, neskelbiama. Anketoje nėra ūkininko pavardės – kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį galima matyti savo rezultatus.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros, bendrojo valdymo problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

Europos Sąjungos ŪADT tinklui Lietuvos duomenis teikia ir atlieka tinklo plėtros darbus Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Už ūkių įtraukimą į ŪADT tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Analizuoti 43 ūkių duomenys

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuras 2020 m. pateikė 43 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2019 metais. Tarp mūsų rajono respondentinių ūkių buvo 4 pienininkystės, 8 mišrūs ir 31 augalininkystės ūkiai. Visi mišrūs ūkiai buvo augalininkystės-žolėdžių gyvulių. Kaip rodo respondentinių ūkių analizė, populiariausi augalai, auginti mūsų rajone, buvo žieminiai ir vasariniai kviečiai. Taip pat auginti vasariniai ir žieminiai rapsai. Blogėjant cukrinių runkelių supirkimui ir supirkėjų atsiskaitymams už juos, cukriniai runkeliai auginti tik 4 respondentų ūkiuose. Taip pat 4 respondentai vertėsi sodininkyste. Šiek tiek rečiau ūkininkai respondentai 2019 m. augino miežius –19 ūkių, kvietrugius –12, rugius – 3, avižas – 4, bulves – 7 respondentiniai ūkiai. Vidutinis Vilkaviškio rajono respondentinio ūkio dydis 2019 m. buvo 171 ha.

1 lentelėje lyginamas vidutinis augintų žemės ūkio augalų derlingumas 2017, 2018 ir 2019 m. Vilkaviškio rajono respondentiniuose ūkiuose. Mato vienetas – tonos iš hektaro.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas 2017–2019 m., t/ha

Web-lentele1

Išanalizavus pateiktus duomenis, galima palyginti Vilkaviškio rajono ūkininkų pasiektą derlingumą 2017–2019 m. laikotarpiu. Didžiausias kviečių derlingumas buvo 2017 m. – 6,07 t/ha. 2019 m. jis sumažėjo 0,335 t/ha arba 5,52 proc.

Didžiausias rapsų derlius buvo taip pat 2017 m., o 2019 m. jis sumažėjo 0,09 t/ha arba 2,32 proc.

Pastebimas kopūstų derlingumo padidėjimas 2019 metais. Jis padidėjo 2,41 t/ha, palyginti su 2017 m., o tai sudaro 9,99 proc.

Derlingumo pokyčius labiausiai lėmė gamtinės sąlygos, taip pat įtakos turėjo ir trąšų, pesticidų naudojimas, kuris priklauso nuo kainos.

Melžiamų karvių produktyvumas respondentiniuose ūkiuose 2019 m., palyginti su 2017 m., ženkliai sumažėjo – nuo 4,51 t per metus iš vienos karvės iki 4,41 kg per metus, t. y. 2,22 proc. Tai lėmė ekonominė situacija – kritusios pieno kainos ir brangstantys pašarai.

Renkant respondentinių ūkių duomenis, analizuoti grynojo pelningumo, grynojo pelningumo be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodikliai.

2 lentelė. Ekonominių rodiklių palyginimas, proc.

Web-lentele2

2017 m. lygindami su 2019 m., skaičiuojant grynąjį pelningumą, t. y., kiek 1 euras pajamų uždirbo grynojo pelno, matome, kad 2019 m. ūkininkams buvo lygiaverčiai 2017-siems. Tačiau dėl 2019 m. sumažėjusių pardavimo pajamų (tai lėmė mažos supirkimo kainos ir prasta produkcijos kokybė) ir padidėjusių kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų, buvo prastesni analizuojant ir kitus rodiklius – grynąjį pelną, be dotacijų, susijusių su pajamomis, ir skolos rodiklį.

Informacija parengta pagal LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantų surinktus ir išanalizuotus respondentinių ūkių duomenis, taip pat pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto interneto svetainėje www.laei.lt skelbiamus duomenis.

Vaizdo reportažas

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.