Vilkaviškio rajono 2015 m. respondentinių ūkių duomenų analizė

Irena Mikalainienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2016-12-12

Įgyvendinant Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima ir kasmet atliekama ES šalių ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai padaryti padeda ŪADT– ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumo šaltinis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ES ŪADT sistemoje kaupiami 82000 respondentinių ūkių duomenys. Šie ūkiai atstovauja daugiau negu 5 milijonams ES šalyse esančių ūkių.

Lietuva įsipareigojusi Europos Komisijai teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. ŪADT plėtojimo darbus atlieka ir duomenis ES teikia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Apibendrinti rajono respondentinių ūkių duomenys

LŽŪKT Vilkaviškio r. biuro konsultantai 2015 m. pateikė institutui 29 augalininkystės, 1 gyvulininkystės ir 18 mišrių respondentinių ūkių duomenis. Jų bendras žemės plotas – 7655 hektarai.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia rajone auginta kviečių, rapsų, kvietrugių. Jų derlius, lyginant su 2014 m, buvo 4–8 proc. mažesnis. Pvz., kviečių derlingumas svyravo nuo 3,16 t/ha iki 9,77 t/ha. Rajono vidurkis – 6,55 t/ha, tai yra 0,23 t/ha mažiau, nei 2014 metais. Mažesniam javų derliui įtakos turėjo gamtinės sąlygos. Geresnius rezultatus gavo ūkiai, kurie papildomai tręšė pasėlius.

Respondentiniuose ūkiuose sumažėjo gyvulių skaičius. Rajone 2014 m. buvo vidutiniškai 37 melžiamos karvės, o 2015 m. 8,12 proc. mažiau, t. y. 34 melžiamos karvės. Pieno primilžis iš karvės svyravo nuo 3,4 iki 5,8 tonos. Nors vidutiniškas pieno primilžis sumažėjo neženkliai (nuo 5 iki 4,7 t), gyvulininkystės bendroji produkcija, lyginant su 2014 m., sumažėjo 25 procentais. Tam įtakos turėjo pieno supirkimo kainų mažėjimas.

Bendrąją produkciją sudaro augalininkystės, gyvulininkystės produkcija ir kita pelninga veikla ūkyje. Rajone bendroji augalininkystės produkcija sudarė 78,38 proc., gyvulininkystės – 19,72 proc., kita pelninga veikla – 1,9 procento.

Pav. Bendrosios produkcijos struktūra 2015 m., proc.

Pateiktoje diagramoje matome, kad augalininkystės dalis bendrosios produkcijos struktūroje daug didesnė, nei gyvulininkystės. Kadangi rajone esančios žemės naudingumo balas yra aukštas, o ūkiai valdo vidutiniškai 162,88 ha žemės, tai sudaro sąlygas daugiau verstis augalininkyste.

Vertinant ūkinę veiklą, labai svarbūs ūkio veiklos efektyvumo rodikliai.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kiek turto ūkis įsigijęs nuosavomis lėšomis. Vilkaviškio r. respondentinių ūkių rodiklis gana aukštas – 80,4, t. y. 1,29 didesnis nei 2014 m. rajono vidurkis, bet 3,82 mažesnis, nei respublikos respondentinių ūkių vidurkis. Vadinasi, mūsų rajono ūkių stabilumas didėja.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Normalu, kai šis rodiklis yra iki 0,6. Vilkaviškio r. bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2015 m. buvo 0,2. Vadinasi, finansinė rizika nėra didelė.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Mūsų rajone šis rodiklis yra labai aukštas. Tai reiškia, kad ūkininkai yra sukaupę tiek apyvartinių lėšų, kad nepajėgia visų panaudoti. Šis rodiklis yra ypač aukštas mažuose ūkiuose.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Kadangi rajono ūkiuose šio rodiklio reikšmė yra 0,12, reiškia, kad yra problemų kainodaroje ar kontroliuojant gamybos išlaidas.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Vilkaviškio r. šis rodiklis 2015 m. buvo 0,33, t. y. 0,03 mažesnis nei 2014 m., bet 0,05 didesnis už Lietuvos vidurkį. Taigi, Vilkaviškio r. ūkininkai turtą valdo efektyviai.

Ūkininkai 2015 m. gavo įvairių subsidijų, t. y. tiesioginių išmokų už pasėlius, išmokų už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokų, už baltyminių augalų auginimą, agrarinės aplinkosaugos ir kt. išmokų. Jos sudarė per 22 procentus. Panaši situacija ir visoje šalyje. Tai ženkli parama ūkiams, padedanti išlaikyti ūkių stabilumą.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi