Gegužės 20 d., pirmadienis | 24

Vilniaus rajono respondentinių ūkių 2016 m. veiklos apžvalga

Alina Azarovičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilniaus r. biuro ūkio apskaitos konsultantė
2017-12-04

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenų sistema kaupia ir sistemina informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 19 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Anketos užpildytos remiantis ūkininkų apskaitos duomenimis ir kelių ūkių apklausos duomenimis. Analizuojama ir stambių, ir vidutinių, ir smulkių ūkių veikla. Ūkių struktūra pagal žemės plotą pavaizduota 1 paveiksle. Iš 19 respondentų 7 ūkiai smulkūs, dirbantys ir deklaruojantys iki 17 ha žemės, 10 respondentinių ūkių dirbo iki 160 ha žemės ir priskirtini prie vidutinių. Vidutinis rajono respondentinių ūkių bendras žemės plotas buvo 117,47 hektaro. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausios įtakos turėjo 2 ūkiai, kurie dirbo nuo 369 iki 956 ha žemės.

Web-pav1-Vilnius1 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių struktūra pagal žemės plotą, proc.

Augalininkystės apžvalga

Vidutiniai Vilniaus r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų 5 m. derlingumo duomenys pateikti 1 lentelėje. Jie lyginami su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. duomenimis. Lygindami 5 m. Vilniaus r. respondentiniuose ūkiuose pasiektą derlingumą, matome, kad derlius kiekvienais metais panašus.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Web-lentele1-Vilnius

Gyvulininkystės apžvalga

Iš 19 Vilniaus r. respondentinių ūkių tik 4 laikė melžiamų karvių. Iš jų 3 ūkiuose laikyta po 1–7 karves. Tik 1 ūkis laikė per 70 melžiamų karvių. Ketverių metų statistika pateikta 2 lentelėje. Lyginant 2015 m. ir 2016 m., pastebėta, kad atsiranda smulkių ūkių, kuriuose laikyta nuo 3 iki 7 karvių.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Web-lentele2-Vilnius

Bendroji produkcija

Žemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus užauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų užauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2016 m. sudarė (3 pav.): augalininkystės – 48986 Eur, gyvulininkystės – 40975 Eur, paslaugų pajamos – 5237 Eur, agroturizmo pajamos – 8745 Eur, perdirbimo ir miškininkystės pajamos – 32588 Eur.

Web-pav2-Vilnius2 pav. Bendroji produkcija, Eur

Veiklos efektyvumo rodikliai

3 lentelė. Vilniaus r. respondentų ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Web-lentele3-Vilnius

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. 2016 m. lyginant su 2015 m., rodiklis sumažėjo 2,58 proc., tačiau visais metais išliko didesnis nei vidutinis rodiklis Lietuvoje. Ūkininkai stengėsi investuoti kuo daugiau nuosavų lėšų ir tik maža dalis respondentų turto įsigijo skolintomis lėšomis.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Mūsų analizuojamuose ūkiuose 2015 m. šio rodiklio reikšmė buvo 0,09, o 2016 m. – 0,11. Tai reiškia, kad ūkininkai daugiau skolinosi lėšų iš finansinių institucijų. Šio rodiklio padidėjimą lėmė dalyvavimas investiciniuose projektuose.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2016 m. rajone koeficientas sudarė 23,69. Lyginant šį rodiklį su vidutiniu Lietuvoje 2015 m., jis išliko aukštesnis.

Grynojo pelningumo rodiklis piniginė išraiška rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rodiklis apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Šis rodiklis 2016 m. neigiamas, o tai rodo, kad mūsų rajono ūkininkai nesugebėjo tinkamai kontroliuoti gamybos išlaidų. Rodiklio mažėjimas rodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių (produktų) konkurencingumas smunka.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai pajamoms sukurti naudojamas ūkio turtas.

Subsidijų gamybai dalis pajamose 2016 m., lyginant su 2015 m., sumažėjo 0,9 procento. Šis rodiklis didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Subsidijos gamybai – tai didelė parama ūkininkaujantiems žmonėms. Dažniausiai būna, kad ūkininkaujama nuostolingai, o pelnas gaunamas tik tada, kai gaunamos dotacijos.

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi