Balandžio 27 d., šeštadienis | 24
Zarasų r. respondentinių ūkių 2016 m. duomenų analizė
Gražina Filipavičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro apskaitos konsultantė
2017-09-27
Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – bendra informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Šiuos duomenis naudoja įvairios ES institucijos formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ūkio ekonominį dydį ir tipą. Skelbiami tik susisteminti ir apdoroti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Zarasų r. į ŪADT 2016 m. atrinkta 15 ūkių.
Zarasų r. į ŪADT duomenis teikiantys ūkiai dažniausiai mišrūs, užsiimantys gyvulininkyste ir augalininkyste. Pastaraisiais metais ženkliai padidėjo ūkių, kuriuose auginami mėsiniai galvijai arba pieninių veislių galvijai mėsai, mažėjo pieninkystės krypties ūkių. Tam turėjo įtakos žemos pieno supirkimo kainos.
Apibendrinti ūkių veiklos rodikliai
Ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų, auginamos ir grūdinės kultūros, bulvės. Pardavimui dažniausiai auginami rugiai, kvietrugiai, tačiau didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams. Zarasų r. žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl augalininkystės produkcijos derlingumas beveik 2 kartus mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje.
1 pav. Zarasų r. respondentinių ūkių grūdinių augalų derlingumas, t/ha
Zarasų r. respondentinių ūkių augalininkystės bendroji produkcija 2016 m. sudarė 45,2 proc., gyvulininkystės – 53, 4 proc., o paslaugų – 1,4 procentų. Bendroji produkcija 2016 m. sudarė 16149 Eur, o tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – 29158 Eur. Mažesnė gaunamos bendrosios produkcijos vertė lėmė mažesnį bendrąjį gamybinį pelną.
Bendrasis gamybinis pelnas Zarasų r. ūkiuose buvo 7517 Eur, t. y. 2,3 karto mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Nuo 2014 m. rajono respondentiniuose ūkiuose bendroji produkcija ir bendrasis gamybinis pelnas mažėjo (2 pav.)
2 pav. Zarasų r. respondentinių ūkių vidutinė bendroji produkcija ir vidutinis bendrasis gamybinis pelnas 2014–2016 m.
Iš 2016 m. analizuotų 15 ūkių tik 4 gavo pelno, 2015 m. pelningai dirbo 5 ūkiai, o 2014 m. tik 1 ūkis, todėl ūkiams gyvybiškai svarbios subsidijos, kurias moka Europos Sąjunga ir Lietuva. Jos užtikrina ūkių veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį. Subsidijų dalis pajamose Zarasų r. respondentiniuose ūkiuose sudaro vidutiniškai 62,49 proc. (vidutiniškai Lietuvoje – 26,26 proc.). Didesnis subsidijų procentas pajamose ūkiuose, kurie plečia veiklą, didina gyvulių bandas, nes jų pardavimo pajamų lygis dar žemas.
Analizuojant 2016 m. ūkių duomenis, matyti, kad Zarasų r. respondentiniai ūkiai pakankamai stabilūs (3 pav.). Tai atspindi kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kad 90,74 proc. viso ūkių turto yra įsigyta nuosavomis lėšomis.
Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2016 m.
Rajono ūkių finansinė rizika maža. Tai matyti iš bendrojo įsiskolinimo rodiklio (0,09), kuris rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika kyla ūkui.
Rajono ūkiai nepakankamai efektyviai valdo savo turtą, t. y. ūkio veikloje panaudotas 1 turto euras 2016 m. sukūrė pajamų už 0,12 Eur, kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje už 0,24 Eur. Žemesnę rodiklio reikšmę lėmė tai, kad pastaraisiais metais ūkininkai daugiau investavo į ilgalaikį turtą, kurio naudojimas labai sezoniškas, įsigijo našesnės technikos.
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
