• Temos
• Verta žinoti

Aiškintasi, kokios žemdirbių pozicijos naujosios Vyriausybės programoje

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2021-01-25

© LŽŪKT nuotr.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pakvietė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Viktorą Pranckietį, Prezidentūros, Vyriausybės atstovus, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kitus Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų specialistus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorių Edvardą Makelį, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerę Astridą Miceikienę, LSMU Veterinarijos akademijos kanclerį Mindaugą Malakauską, kai kurių rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių vadėjus į diskusiją „Tvarus žemės ūkis XVIII Vyriausybės programoje“.

Diskusijos pradžioje LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis sakė, kad svarbu žinoti, kokias pozicijas, vykdant naujos Vyriausybės programą ir kuriant gerovės valstybę, užima žemdirbiai ir kiti kaimo gyventojai. Jo manymu, tik darbu, o ne pašalpomis, sparčiais žingsniais einant ūkių tvarumo link, siūlant, o ne konstatuojant, galima tapti gerovės valstybe ir spręsti kylančias problemas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis citavo Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julijos Kliokner žodžius, kad ūkininkai gauna finansinę paramą su sąlyga, jog taikys klimatui ir aplinkai naudingą praktiką. „Jei pinigai mokami pateikiant tikslą, neatsižvelgti negalėsime“, – sakė Viktoras Pranckietis pabrėždamas, kad įpareigojimai ateis, o šalys laisvai galės prisiimti savo įsipareigojimus. Jis citavo Premjerės Ingridos Šimonytės žodžius, kad mes esme greiti įsipareigoti. Pasak pirmininko, neturėtume skubėti, o nuosekliai eiti siekdami bendrųjų tikslų, galvodami apie ekonominę ūkių plėtrą.

„Žiedinis žemės ūkis – maisto medžiagų ir energijos uždaras balansas. Reikia atrasti jį ir žinoti, ar mums reikia auginti maistui, ar alyvai, ar pašarui, kokie tie pašarai. Žemės ūkis nebėra toks, koks buvo prieš 50 metų. Turime galvoti apie ūkininko galimybę išlikti, kad nepakištų kojos žaliasis ekstremizmas, kad mąstytume su galva ir kalbėtų specialistai, vadovaudamiesi žiniomis, o ne emocijomis. Kaimo žmonės yra neatsiejami nuo visos bendruomenės, o ūkiai turi būti vertinami ne pagal tai, kiek turi žemės, o pagal tai, kiek jos tenka vienai darbo vietai, kiek sumokama mokesčių iš 1 ha, kiek jame pagaminama produkcijos“, – sakė Viktoras Pranckietis.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas akcentavo, kad visi verslai yra vienoje sistemoje, kuri vadinasi Lietuvos valstybė, o biudžetas nėra neišsemiamas. Jis kvietė žiūrėti į viską kompleksiškai. Pažymėjo, kad visi reikalavimai yra su dosniu finansavimu. Kai kada valstybė sumoka daugiau, nei gauna mokesčių.

„Žemės ūkio ministerija padės verslams, kuriantiems didesnę pridėtinę vertę, rems inovacijų diegimą. Turime eksportuoti perdirbtus produktus, labiau koncentruotis į vietos rinkas“, – kalbėjo Kęstutis Navickas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad ministerijai patikėtas „nejaukus“ vaidmuo – koordinuoti tarptautinius įsipareigojimus, kurie priimti Briuselyje. „Turime jiems atsiskaityti, ir turime diskutuoti su įvairiomis ministerijomis dėl įsipareigojimų pasidalijimo Lietuvoje. Šiltnamio dujų emisijos vis dar didėja, ypač transporto sektoriuje. Žemės ūkis nėra tas sektorius, kuriame ypatingai didėtų. Mes turime diskutuoti, kaip galime įgyvendinti įsipareigojimus tarptautiniu mastu. Kalbėti apie efektyvias priemones, kurios įmanomos. Žemės ūkis atsakingas už 30 procentų“, – diskusijai prie apskrito stalo kvietė ministras, akcentavęs, kad per šiuos metus bus kreipiamas dėmesys mineralinių trąšų naudojimo klausimams spręsti.

Dėmesys gyvulininkystės plėtrai

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis pabrėžė, kad gyvulininkystės sektorius traukiasi, sprendimus negaminti pieno priima ir dideli ūkiai. Aplinkosaugos reikalavimai didėja, dažnai yra pertekliniai ir nelogiški.

Prezidentui antrino LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis, išsakęs nepasitenkinimą dėl mėšlo tvarkymo taisyklių.

Ministras Kęstutis Navickas pažadėjo peržiūrėti mėšlo klausimą, nes jį kelia visos žemdirbių organizacijos. Taip pat jis teigė, kad gyvulininkystės ūkis turi gauti naudos, jeigu jo mėšlas ar kita organinė medžiaga panaudojama augalininkystės ūkiuose. Pasak ministro, tokie mainai turi būti įvertinti. Taip pat neteisinga, kad organinėmis trąšomis tręšiantis ūkis turi daryti tręšimo planus, o tręšiant mineralinėmis to nereikia.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Vyriausybės programoje kalbama apie gyvulininkystės plėtrą. Spręsti žemės ūkio ateities problemas siekiant žiedinės ekonomikos negalima be gyvulininkystės. Taip pat jis akcentavo, kad ekologiniai ir ekonominiai ūkiai neturi būti priešinami, o skatinamos visos gamybos formos. Svarbu vystyti visapusišką žemės ūkį, suteikiant galimybę visiems gyvuoti ant tos pačios žemės.

Apželdinimas mišku

Diskusijoje paliestas aktualus žemėnaudos klausimas. Kalbant apie ją, dažnai turimas galvoje apželdinimas mišku. Užsibrėžta miškų plotus padidinti iki 35 proc. teritorijos. Seimo Kaimo reiklų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad iš karto kyla klausimai: kokias žemės, kieno? „Turėtume užsibrėžti ne tik žalią ribą iki tiek, bet ir kodėl tiek. Kur įmiškinimas būtų galimas nesugadinant žemės ūkio žemių. Puiku, jei toks bus savanoriškas pačių žemės turėtojų sprendimas“, – svarstė Viktoras Pranckietis.

Apie tai, kad numatant didinti miškingumą nereikia žiūrėti į derlingiausias žemes, kalbėjo ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pasak jo, kadangi miškai ES minimi kaip CO₂ mažinimo priemonė, reikia kalbėti apie racionalius apželdinimo tikslus.

Svarbu naudotis skaitmenizuotais duomenimis

Žemės ūkiui, kaip ir kitoms ekonomikos sritims, aktualus skaitmenizacijos procesas. Viktoras Pranckietis akcentavo mokslo duomenis, kurių „prikėlimas“ ir bendrinimas būtų labai svarbūs ateityje. Juk esminiai dalykai – dirvožemio procesai, sėjomainos – gana plačiai ištirti. „Kuriant ateities viziją, kalbame apie skaitmenizavimą, didžiuosius duomenis, apie daiktų internetą, aerodistancinius metodus, spektrofotometriją, dirvožemio, tręšimo ir teršimo sampratos keitimą“, – vardino Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Kad skaitmenizavimo procesas svarbus, sakė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Mes Lietuvoje turime gausius duomenų rinkinius. Nesinori rinkti duomenis dėl jų rinkimo, juos reikia naudoti ir įdarbinti politikai formuoti“, – teigė ministras.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba drauge su partneriais kuria žemės ūkio veiklos analitinę sistemą ŽŪVAS. Direktorius Edvardas Makelis kalbėjo apie tai, kaip žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos – modernizuotas inovacijų ir žinių srautas – gali padėti žemdirbiams įveikti su tvarumu susijusius iššūkius.

Edvardas Makelis sakė, kad LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo kompetencijų centras sukurtas bendradarbiaujant su mokslininkais, o nemokamoje informavimo apie integruotą augalų apsaugą, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS operatyviai informuojama apie kenksmingų organizmų plitimą įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose visuose šalies rajonuose. Šioje sistemoje skelbiami augalų apsaugos produktų, ligų, kenkėjų ir piktžolių katalogai, padedantys greičiau atpažinti ligą ar kenkėją ir lengviau pasirinkti juos naikinančius Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus, taip pat yra galimybė dalyvauti nuotoliniuose mokymuose ir gauti reikalingus pažymėjimus.

Inovatyvūs įvairių žemės ūkio sričių sprendimai, taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų duomenys renkami, kaupiami ir skelbiami nemokamoje taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinėje sistemoje – TITRIS.

Direktorius minėjo mobilią gyvulininkystės laboratoriją, kurios paslaugos teikiamos atvykus į ūkį, LŽŪKT dirvožemio ir vandens tyrimo laboratorijos ir Tiksliojo ūkininkavimo kompetencijų centro paslaugas, naudingas einant ūkių tvarumo link.

„Kelias į tvarumą labai ilgas. Mes bandome jį lengvinti visais galimais būdais. Tvarumui labai didelės įtakos gali turėti Lietuvoje nesusiformavusi ūkių žemėnauda. Bet kuriam ūkiui gali kilti streso dėl didžiulių finansinių išlaidų. Tada visi tvarumo klausimai atidedami į šoną ir pradedami spręsti ūkio išlikimo klausimai. Todėl reikėtų ieškoti ir rizikos valdymo, ir finansinių instrumentų, kurie galėtų padėti“, – kalbėjo Edvardas Makelis.

Vandentvarka

Diskusijoje akcentuota vandentvarkos svarba. Jei jos nebūtų arba bent jau vienpusio nusausinimo, 60 proc. žemių turėtų perteklinės drėgmės. Apie tai kalbėjęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad reikia galvoti apie išmaniąsias technologijas, lašelinį laistymą. „Valstybės užduotis aiškiai pasakyta – pagal galimybes ir išteklius turime rūpintis pagrindinėmis arterijomis, o tiek pinigų, kad atliktume iš naujo visus sausinimo darbus, niekada neturėsime. Nestabdykime tos plėtros, kuri vystoma žemės ūkyje. Nereikėtų grįžti į pelkinę Lietuvą. Dabar kalbama apie ištiesintų upelių „sukreivinimą“, bet per 60 metų jau susiformavusios naujos ekosistemos. Jas gadinti būtų negerai ir gamtosaugos atžvilgiu“, – įžvalgomis dalinosi Viktoras Pranckietis.

Aplinkos ministras sakė, kad dėl upelių bus kompromisinis požiūris, susitelkiama ties tuo, ką galima atkurti, o ko jau nebeatkursi.

Šiuo metu skausmingas yra vandens gręžinių klausimas. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kalbėjo apie laikinąjį jų įteisinimo įstatymą, kuriame bus numatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis. Taip pat numatoma sumažinti baudas. Jis kvietė žemės ūkio bendroves imtis įteisinimo veiksmų, kai tik šis įstatymas įsigalios.

Alternatyvūs degalai ir atliekų tvarkymas

Aptartas ir atliekų klausimas. Viktoras Pranckietis akcentavo, kad viskas, kas vadinama atliekomis, turėtų tapti ateities gamybos žaliava. Apie visa tai reikia galvoti ir matyti visus procesus ne atsietai, o drauge.

Apie atliekų tvarkymą kalbėjęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, kad žemės ūkio bendrovių atliekų sandėliavimo plotai tokie dideli, kad dažnai savivaldybės nustato gana didelę vietinę rinkliavą, nes skaičiuoja pagal plotą. Dabar savivaldybei suteikta teisė pasirinkti iš kelių metodų. Ministras žadėjo peržiūrėti ir šienainio apvalkalų tvarkymo taisykles.

Simonas Gentvilas minėjo ir alternatyvių degalų įstatymo projektą. Tikslas – kad vis daugiau būtų naudojama atsinaujinančių išteklių: rapsų, grūdinių augalų, biometano. „ES buvome įsipareigoję turėti 10 proc. kuro iš atsinaujinančių išteklių, dabar turime vos 4 procentus. Biometano rinka turi būti skatinama, todėl žadame didinti paramą biometano dujų jėgainėms. Tai bus susieta su nurodymu didmiesčių savivaldybėms atskirai rinkti maisto atliekas. „Nesinori finansuoti atliekų tvarkymo centrų didelių projektų, nes didysis mastas atliekų yra žemės ūkyje ir norėtųsi, kad jūs matytumėt maisto atliekas kaip pridėtinę vertę“, – teigė Simonas Gentvilas.

Jaunosios kartos problemos

Diskusijos dalyviai pritarė, kad neatskiriama problema – jaunoji karta. Žemės ūkio specialistų parengimas neabejotinai turi būti valstybės tikslas. Reikia kalbėti ir apie ekonomines galimybes jauniems žmonėms nupirkti, paveldėti, ar kitaip atgauti ūkius, kurių veiklos perėmėjų nėra. Akcentuota, kad žemės ūkio specialisto profesijos pasirinkimas labai reikalingas, garbingas.

Apibendrindamas pasisakymus, LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis sakė, kad labai svarbu vieningai spręsti problemas, nesusipriešinant miestui ir kaimui, dideliems ir mažiems ūkiams.