Balandžio 29 d., pirmadienis | 24
Ar koncentruotos, granuliuotos organinės trąšos didina daržovių derlių ir gerina dirvožemį?
Vytautas Zalatorius
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas
2018-03-21
Viena svarbiausių šių dienų ūkininkavimo problemų – dirvožemio degradacija. Intensyvi žemdirbystės sistema siejama su gausiu tręšimu mineralinėmis trąšomis ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimu. Neigiamas poveikis aplinkai dažniausiai susijęs su dirvožemio agrofizikinių ir agrocheminių savybių prastėjimu. Dėl to mažėja derlius, prastėja jo kokybė. Panaudotos mineralinės trąšos neduoda norimo derliaus gausėjimo, didėja gruntinių vandenų užterštumo pavojus. Įvairiomis cheminėmis priemonėmis siekiant didinti augalų produktyvumą, labai svarbu nepažeisti ekologinės pusiausvyros.
Dirvožemio derlingumas priklauso nuo jo granuliometrinės sudėties ir jame esančių organinių medžiagų kiekio, kurios dažnai tapatinamos su humusu. Daugelyje Lietuvos regionų net sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, nekalbant apie lengvus priesmėlio ar smėlio dirvožemius, humuso kiekis nepakankamas, nesiekia 2–2,5 procento, o nuo organinės medžiagos kiekio priklauso dirvožemio struktūra ir kokybė. Organinė medžiaga pagerina dirvožemio fizikines savybes, padidina aeraciją, struktūros patvarumą, vandens infiltraciją ir imlumą, palengvina sunkių dirvų įdirbimą, sumažina eroziją. Padaugėjus dirvožemyje organinių medžiagų, padidėtų maisto medžiagų, o svarbiausia – padidėtų dirvožemio buferingumas, atsparumas rūgštingumo pokyčiams. Labai svarbu ir tai, kad didesnis organinių medžiagų kiekis sumažina cheminių elementų toksiškumą dirvožemyje.
Prastėjant dirvožemio struktūrai, netgi prie pakankamo mineralinio tręšimo, augalai dažniausiai nesugeba arba negali (nes šaknys patenka į netinkamą aplinką, kurioje trūksta oro, drėgmės arba yra netinkamas jų santykis) įsisavinti dirvožemyje esančių maisto medžiagų. Siekiant išsaugoti kuo didesnį ir stabilų humuso kiekį bei palaikyti tinkamą dirvožemio struktūrą, pasėlius reikia tręšti organinėmis trąšomis, arba kaip žaliąją trąšą auginti augalus, ypač ankštinius.
Mokslininkai teigia, kad dirvą patręšus 20 t mėšlo, į ją pateks apie 100 kg N, 50 kg P2O5 ir 120 kg K2O, arba tiek medžiagų, kiek yra 300 kg amonio salietros, 250 kg paprasto superfosfato, 200 kg kalio chlorido. Tačiau mėšlo gamyba, mažėjant auginamų gyvulių skaičiui, mažėja.
Naudojamas mėšlo pakaitalas – granuliuotos organinės trąšos
Daugelyje Europos Sąjungos šalių žemės ūkio augalams tręšti jau kurį laiką naudojamas mėšlo pakaitalas – džiovinto (koncentruoto) paukščių arba galvijų mėšlo mišinio su medžio miltais arba durpėmis granulės. Prieš keletą metų jos pradėtos gaminti ir Lietuvoje. Organinės trąšos dėl didelio organinių ir aktyviųjų medžiagų humifikacijos lygio per trumpą laiką pagerina dirvožemio mikrobiologines, fizikines (struktūrą ir vandens sulaikymą), agrochemines (dirvožemio buferingumą, mainų katijonų talpą – CEC) savybes, padidina dirvožemio derlingumą, išvengiant azoto, fosforo ir mikroelementų išplovimo.
Taip atrodo granuliuotos organinės trąšos – džiovinto (koncentruoto) paukščių arba galvijų mėšlo mišinio su medžio miltais arba durpėmis granulės
Organinės trąšos yra gaminamos iš paukščių mėšlo ir turtingos maisto medžiagomis, aukšto humifikacijos lygio organinėmis medžiagomis, mitybos elementais ir naudingais mikroorganizmais. Aukštas humifikacijos lygis lemia greitesnį ir iki 30 proc. didesnį nei iš kitų organinių trąšų mitybos elementų pasisavinimą. Šias trąšas patogu naudoti ir sandėliuoti, jos lengvai įterpiamos į dirvą, greitai tirpsta. Granuliuotų organinių trąšų veikimas juntamas keletą metų po jų panaudojimo.
Bandymai vyko morkų, burokėlių, bulvių ir kopūstų pasėliuose
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute 2014–2016 m. atlikti tikslieji ir gamybiniai bandymai, kuriais siekta ištirti koncentruotų granuliuotų organinių, padidinto įsisavinimo, greitos mineralizacijos trąšų (paukščių mėšlo su durpe) naudojimo įtaką dirvožemio savybėms ir daržovių derliaus potencialui; nustatyti koncentruotų organinių trąšų naudojimo įtaką posėlio (vėlesnių metų) augalų vegetacijai.
Tyrimai atlikti morkų, burokėlių, bulvių, kopūstų pasėliuose. Tręšta Lietuvoje gamintomis granuliuotomis ir koncentruotomis paukščių mėšlo ir durpių mišinio trąšomis (UAB „Bio Green“). Organinių granuliuotų trąšų natūralioje medžiagoje yra: 90,61 proc. sausųjų medžiagų, pH 5,8 proc. rūgštumo (neutralus), sausoje medžiagoje yra: organinių medžiagų – 82,02 proc., organinės anglies – 41,66 proc., huminių rūgščių – 14,57 proc., fulvinių rūgščių – 1,21 proc., bendrojo azoto – 4,6 proc., bendrojo fosforo – 1,2 proc., bendrojo kalio – 2,3 proc., bendrojo magnio – 0,76 proc. ir kitų mikroelementų. Antrais– trečiais metais po tręšimo organinėmis trąšomis auginti žieminiai kviečiai, nustatytas organinių trąšų išliekamasis poveikis derliui ir jo kokybei.
Tręšimas ir technologiniai darbai
Pasiekti augalų vegetacijai reikiamą maisto medžiagų kiekį pakanka į hektarą įterpti 2,5–3,0 tonas trąšų, priklausomai nuo dirvožemio agrocheminių tyrimų, auginamos daržovės ir įterpimo laiko. Organinių trąšų naudojimą galima derinti su pagrindiniu ir papildomu tręšimu mineralinėmis trąšomis.
Bandymuose granuliuotos organinės trąšos buvo išbertos skirtingu laiku: iš rudens (spalio gale–lapkričio pirmoje pusėje), anksti pavasarį (kovą) ir betarpiškai – prieš daržovių sėją ar sodinimą. Organinių trąšų įterpimas rudenį ir jų panaudojimas vykdomas pagal atskirą metodiką (SDI). Priešsėlių laukas ruošiamas pagal augalinių liekanų panaudojimo technologiją, pavyzdžiui, augalinės liekanos, ražienos ir smulkinti šiaudai dengiami azotinėmis trąšomis (50 kg amonio salietros į hektarą), jos įmulčiuojamos 10–12 cm gyliu. Po dviejų savaičių prasidėjus mineralizacijai, daržovėms auginti skirtas laukas giliai suariamas (24–26 cm).
Vėlai rudenį vykdomas kitas etapas – lyginimas laukas, barstomos organinės trąšos, paskleidžiamos ir įterpiamos 12–15 cm gyliu. Rudens technologiniai darbai tuo baigiami. Šis variantas labai pasiteisina auginant daržoves pagal Nacionalinės kokybės produkcijos auginimo programos reikalavimus. Pavasarį visi darbai vykdomi pagal priimtas technologijas, kartu panaudojant pagrindinio ir papildomo tręšimo mineralinių trąšų kiekius.
Bulvių pasėliai, tręšti mineralinėmis (kairėje) ir granuliuotomis organinėmis trąšomis (dešinėje), 2015-08-05
Derlingumo įvertinimas
Pagrindinis kriterijus, vertinant bet kurių trąšų įtaką augalų vegetacijai, yra derlingumo įvertinimas. Įvairiu laiku panaudotos koncentruotos ir granuliuotos organinės trąšos turėjo įtakos augintų daržovių ir bulvių derlingumui:
- didžiausias gūžinių baltųjų kopūstų prekinis derlius (vid. 80,5 t/ha-1) gautas panaudojus koncentruotas ir granuliuotas organines trąšas iš rudens, o pavasarį patręšus mineralinėmis trąšomis (vegetacijos laikotarpiu per tris kartus išberta 122 kg/ha-1 azoto);
- patręšus morkų pasėlį koncentruotomis ir granuliuotomis organinėmis trąšomis iš rudens, buvo gautas 74,2 t/ha prekinis morkų derlius. Palyginti su derliumi, gautu išbėrus mineralines trąšas pavasarį, jis padidėjo 1,8 t/ ha, arba 2,5 %;
- patręšus burokėlių pasėlį koncentruotomis ir granuliuotomis organinėmis trąšomis iš rudens, buvo gautas 72,8 t/ha prekinis burokėlių derlius. Palyginti su derliumi, gautu išbėrus mineralines trąšas pavasarį, jis padidėjo 3,9 t /ha, arba 5,8 %;
- patręšus bulvių pasėlį koncentruotomis ir granuliuotomis organinėmis trąšomis iš rudens, buvo gautas 30,5 t/ha prekinis bulvių derlius. Palyginti su derliumi, gautu išbėrus mineralines trąšas pavasarį, jis padidėjo 4,7 t /ha, arba 18,1 %.
Priešsėlių tręšimas granuliuotomis organinėmis trąšomis pagerina dirvos agrochemines ir fizikines savybes ir ženkliai pagerina žieminių kviečių, augintų po tręštų organinėmis trąšomis bulvių, derlių. Jis gautas net 15,5 proc. didesnis nei patręšus vien mineralinėmis trąšomis (8,2 t/ha-1 ir 7,1 t/ha-1).
Organinės trąšos veikia keletą metų. Tyrimai parodė, kad organinės medžiagos, humuso, organinės anglies ir bendrojo azoto kiekiai dirvožemyje pavasarį (2016-03-30) ir rudenį (2016-08-24), bulvių priešsėlį iš rudens patręšus organinėmis trąšomis (2014 m. ruduo), buvo didesni nei tręšiant vien mineralinėmis trąšomis.
1 lentelė. Koncentruotų ir granuliuotų organinių trąšų panaudojimo įtaka agrocheminėms dirvožemio savybėms žieminių kviečių, augintų po organinėmis trąšomis tręšto priešsėlio, pasėlyje. Urniežių km., 2015–2016 m. Priešsėlis organinėmis trąšomis tręštas prieš metus, t. y. 2014–2015 m.
Bulvių ir daržovių pasėlio dirvožemyje, tręštame koncentruotomis ir granuliuotomis organinėmis trąšomis iš rudens, buvo daugiau maisto medžiagų nei tik mineralinėmis trąšomis pavasarį tręštame dirvožemyje. Žieminių kviečių pasėlio dirvožemyje, augintų po organinėmis trąšomis tręšto priešsėlio, buvo didesni organinės medžiagos, humuso, organinės anglies ir bendrojo azoto kiekiai nei tręšiant mineralinėmis trąšomis.
Organinės trąšos, ypač įterptos rudenį, turi teigiamą poveikį dirvožemio fizikinėms savybėms, jo struktūros gerinimui ir atstatymui.
2 lentelė. Koncentruotų ir granuliuotų organinių trąšų panaudojimo įtaka agrofizikinėms dirvožemio savybėms gūžinių baltųjų kopūstų pasėlyje (Babtai, 2015)
Tarp variantų, tręštų organinėmis trąšomis, geresniais dirvožemio fizikiniais rodikliais išsiskyrė tie, kurie tręšti iš rudens ir papildomai tręšti mineralinės trąšomis prieš kopūstų sodinimą bei variantai, kai pasėliai tręšti anksti pavasarį. Tarp visų variantų, tręštų organinėmis trąšomis, mažiausią poveikį dirvožemio fizikinių savybių gerinimui turėjo vėlyvas tręšimas prieš kopūstų sodinimą. Pastarasis variantas visai neturėjo įtakos ankstyvų daržovių derlingumui.
Agroekonominis panaudotų koncentruotų ir granuliuotų organinių trąšų įvertinimas parodė, kad daržovių pasėlyje panaudojus koncentruotas ir granuliuotas organines trąšas iš rudens ir patręšus pavasarį mineralinėmis trąšomis buvo gautas didžiausias papildomas pelnas (nuo 1 347,00 iki 3 475,35 Eur/ha), t. y. padidėjo derlius, pagerėjo jo kokybė. O atlikta tiksliųjų ir gamybinių bandymų rezultatų analizė parodė, kad pasėlių tręšimas granuliuotomis organinėmis trąšomis turi teigiamą poveikį dirvožemio fizikinėms savybėms. Be to, organinių trąšų naudojimas turi 2–3 metus išliekamąjį poveikį.
