Atkuriamasis ūkininkavimas – gamtai palankus būdas didinti ūkio pelningumą ir atsparumą klimato krizei

2026-02-05

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Nors atkuriamasis ūkininkavimas dar nėra plačiai paplitęs, jis sparčiai populiarėja tiek pasaulyje, tiek Europoje. Tai patvirtina ir sausį Taline, jau trečius metus, įvykęs atkuriamosios žemdirbystės forumas „Northern Roots 2026“, kuriame bendraminčiai iš įvairių šalių dalinosi žiniomis ir patirtimi apie šį ūkininkavimo būdą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiandien ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su klimato kaita: didėja vidutinė oro temperatūra, dažnėja ekstremalūs reiškiniai, sausringi periodai ir karščio bangos mainosi su vasaros audromis. Be to, augančios degalų, trąšų bei cheminių priemonių kainos didina ūkio sąnaudas.

Visa tai verčia ieškoti naujų, efektyvių ir aplinkai draugiškų ūkininkavimo sprendimų, kurie padėtų užtikrinti ūkio ekonominį stabilumą. Vis daugiau ūkininkų atranda atkuriamosios žemdirbystės praktikas. Jos ne tik gerina dirvožemio sveikatą ir didina biologinę įvairovę, bet ir padeda stiprinti ūkio atsparumą klimato pokyčiams bei užtikrina ilgalaikį pelningumą.

Grįžimas prie pagrindų

Taikant intensyvią žemdirbystę galima užauginti gausų derlių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai silpnina dirvožemį – mažėja humuso kiekis, didėja erozija, vyksta dirvožemio degradacija. Atkuriamasis (regeneracinis) ūkininkavimas yra atsakas į šiuos iššūkius ir siekis grįžti prie natūralių gamtos dėsnių. Tai ūkininkavimo būdas, kuriuo siekiama stiprinti dirvožemio gyvybingumą, didinti biologinę įvairovę bei atkurti natūralius ekosistemų procesus, kartu kuriant ilgalaikį ūkio atsparumą ir ekonominį stabilumą.

Pagrindiniai atkuriamosios žemdirbystės principai – minimalus dirvos dirbimas, nuolatinė augalų danga, augalų įvairovė, siekis mažinti cheminių medžiagų bei mineralinių trąšų naudojimą ir gyvulių integravimas. Šis požiūris orientuotas tiek į aplinkos saugojimą, tiek ir ilgalaikį ūkio pelningumą.

Sveikas dirvožemis – atsparus ūkis

Prancūzijos agronomė ir ūkininkė Sarah Singla, kuri atkuriamąsias praktikas taiko nuo 1980 m., teigia, kad šis būdas yra vienas efektyviausių kovojant su klimato pokyčiais. „Regeneracinė žemdirbystė gerina dirvos struktūrą, jos biologinę veiklą ir vandens sulaikymą, todėl ūkiai tampa atsparesni nepalankioms sąlygoms,“ – sakė ūkininkė pranešime „Northern roots 2026“ Taline. Nuotrauka Jaanus Leplaan

Pasak ekspertės, viena didžiausių žemės ūkio problemų šiandien yra dirvožemio erozija – maistinių medžiagų išplovimas dėl vėjo ar vandens. „Ypač kenčia plikas dirvožemis, kuris greitai praranda drėgmę, o paviršiuje susidariusi plutelė neleidžia vandeniui prasiskverbti – jis tiesiog nubėga ar telkšo. Todėl dažnai problema slypi ne kritulių kiekyje, o dirvožemio būklėje.“

Vienas efektyviausių būdų apsaugoti dirvą – tarpiniai augalai. „Tai nėra papildomos išlaidos, o ilgalaikė investicija,“ – pabrėžia S. Singla. Tarpiniai augalai saugo dirvą nuo erozijos, gerina jos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę ir mažina tręšimo poreikį.

Mažinant dirvos trikdymą (taikant tiesioginę sėją, minimalų žemės dirbimą) galima ne tik pagerinti dirvožemio būklę, bet ir sumažinti ūkininkavimo sąnaudas. Tai mažina kuro, technikos, trąšų ir pesticidų poreikį. „Sveikus augalus mažiau puola kenkėjai, o tinkamai parinkti augalai gali pritraukti natūralius kenkėjų priešus ir stiprina visos ūkio ekosistemos atsparumą,“ – teigia ūkininkė.

Sveikas dirvožemis – tai stipresni augalai, didesnis atsparumas ligoms ir kenkėjams bei stabilus ūkininkavimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Geresnė produkcija ir stabilesnis derlius

Ilgametis biodinaminio ir regeneracinio ūkininkavimo specialistas Erwin Westers iš Nyderlandų, „Northern Roots 2026“ forume dalijosi, kad atkuriamoji žemdirbystė ne tik gerina dirvožemio būklę ir subalansuoja drėgmę, bet ir leidžia užauginti kokybiškesnę produkciją, kurią vertina klientai. Nuotrauka Fred-Erik Kerner

Ūkininkas augina augalus dėl sėklų ir savo ūkyje taiko mulčiavimą, įsėlius, posėlius bei kitas atkuriamosios žemdirbystės praktikas, kurios užtikrina tiek ūkio darnumą, tiek pelningumą. „Mulčiuotos bulvės išdygsta anksčiau, derlius būna gausesnis. Posėliai ir įsėliai praturtina dirvą mikroorganizmais, azotu ir, svarbiausia, padeda išlaikyti drėgmę bei išvengti įmirkimo ar nuplovimo,“ – savo pranešime dalinasi E. Westers.

Jis pabrėžia, kad jei metai geri, galima apsieiti ir be šių priemonių, tačiau orų nenuspėjamumas ir ekstremalumas lemia, kad mulčiavimas tampa svarbia strategija, padedančia užtikrinti stabilų derlių.

Pokyčiai – po truputį

Pereiti nuo įprastų ūkininkavimo praktikų prie atkuriamojo ūkininkavimo nėra paprasta. Tai reikalauja ne tik naujų žinių, bet ir kantrybės, nes pokyčiai atsiperka palaipsniui. Ūkininkė Sarah Singla pataria: „Nereikia bandyti visko pakeisti vienu kartu, o naujas praktikas diegti palaipsniui, pradėti nuo paprastų žingsnių ir nebijoti eksperimentuoti.“ Taip pat svarbu domėtis ir gauti palaikymą iš kitų ūkininkų, kurie jau sėkmingai taiko šias metodikas.

Pagal Baltijos aplinkos forumo pranešimą žiniasklaidai