Birželio 12 d., penktadienis | 26
Didesni derliai, mažiau maistinių medžiagų – paslėptos klimato kaitos pasekmės
2026-06-12
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Nauji preliminarūs tyrimai rodo, kad didesnis CO2 kiekis atmosferoje ir aukštesnė temperatūra prisideda prie maistinių augalų maistinės vertės mažėjimo, o tai turi rimtų pasekmių žmonių sveikatai ir gerovei, rašoma portale sciencedaily.com.
Dauguma tyrimų apie klimato kaitos poveikį maisto gamybai buvo sutelkti į derliaus dydį, tačiau derliaus dydis neturi didelės reikšmės, jei jo maistinė vertė yra maža. „Mūsų darbas apima ne tik kiekybę, bet ir maisto kokybę“, – pasakoja Jiata Ugwah Ekele, doktorantė Liverpulio Džono Mūro universitete (Jungtinė Karalystė).
Tęsiasi klimato kaitos poveikis, kuris gali turėti pražūtingų ir negrįžtamų pasekmių augalams visame pasaulyje. J. U. Ekele savo tyrimuose daugiausia dėmesio skiria tyrinėjimams, kaip klimato kaitos sukeltas CO2 lygio ir temperatūros kilimas gali paveikti maistinių augalų maistinę vertę. „Šie aplinkos pokyčiai gali paveikti viską – nuo fotosintezės ir augimo greičio iki maistinių medžiagų sintezės ir kaupimo augaluose“, – įsitikinusi tyrėja.
„Labai svarbu suprasti šį poveikį, nes mes esame tai, ką valgome, o augalai, kaip pagrindiniai ekosistemos gamintojai, sudaro mūsų maisto tinklo pagrindą“, – sako J. U. Ekele. – Tiriant šias sąveikas, galime geriau numatyti, kaip klimato kaita paveiks mūsų maisto maistingumą, ir stengtis šį poveikį sušvelninti.“
Mokslininkė savo tyrimuose daugiausia dėmesio skiria populiarioms lapinėms daržovėms, įskaitant kopūstus, rukolą ir špinatus. Projekto tikslais šios daržovės auginamos Liverpulio Džono Mūro universiteto kontroliuojamos aplinkos auginimo kamerose, kuriose keičiami CO2 ir temperatūros lygiai, siekiant imituoti Jungtinėje Karalystėje prognozuojamus ateities klimato scenarijus.
„Augalams augant vertinami fotosintezės žymenys, tokie kaip chlorofilo fluorescencija ir kvantinis efektyvumas, o derlius ir biomasė registruojami derliaus nuėmimo metu“, – pasakoja J. U. Ekele.
Augalai buvo auginami klimato kaitos sąlygomis, o jų maistinė vertė analizuota naudojant aukštos skiriamosios gebos skysčių chromatografiją (HPLC) ir rentgeno fluorescencinį profiliavimą, siekiant išmatuoti cukraus, baltymų, fenolių, flavonoidų, vitaminų ir antioksidantų koncentraciją.
Preliminarūs šio projekto rezultatai rodo, kad padidėjęs CO2 kiekis atmosferoje gali padėti pasėliams augti greičiau ir būti vešlesniems, bet tikrai ne sveikesniems.
„Po kurio laiko pasėliuose buvo pastebėtas pagrindinių mineralų, pavyzdžiui, kalcio ir tam tikrų antioksidantų, kiekio sumažėjimas“, – pastebi mokslininkė.
Šiuos pokyčius dar labiau sustiprino temperatūros kilimas. „CO2 ir karščio poveikio sąveika turėjo sudėtingų pasekmių – pasėliai neauga taip greitai ir nepasiekia tokio dydžio, o maistinė vertė dar labiau sumažėja“, – sako J. U. Ekele.
Vienas iš svarbiausių ankstyvųjų atradimų yra tai, kad skirtingi pasėliai skirtingai reaguoja į šiuos klimato kaitos veiksnius, o kai kurios rūšys reaguoja intensyviau nei kitos.
Pasak mokslininkės, reakcijų įvairovė rodo, kad negalime apibendrinti visų pasėlių. Šis kompleksiškumas yra įdomus bei sudėtingas ir primena mums, kodėl svarbu kartu tirti daugelį veiksnių.
Toks mitybos disbalansas kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Nors didesnis CO2 kiekis gali padidinti cukrų koncentraciją pasėliuose, jis gali sumažinti būtinų baltymų, mineralų ir antioksidantų kiekį. Anot tyrėjos, pasikeitęs balansas gali prisidėti prie kaloringesnės, bet mažesnės maistinės vertės mitybos. Be to, padidėjęs cukraus kiekis pasėliuose, ypač vaisiuose ir daržovėse, gali padidinti nutukimo ir 2 tipo diabeto riziką, ypač tarp gyventojų, kurie jau kenčia nuo kitų neinfekcinių ligų.
Mažos maistinės vertės pasėliai taip pat gali sukelti gyvybiškai svarbių baltymų ir vitaminų trūkumą, kuris silpnina žmogaus imuninę sistemą ir pablogina esamą sveikatos būklę, ypač mažas ir vidutines pajamas turinčiose šalyse. „Svarbu ne tik tai, kiek maisto mes užauginame, bet ir tai, kas yra tame maiste ir kaip jis prisideda prie ilgalaikės žmogaus gerovės“, – teigia J. U. Ekele.
Nors šis tyrimas imituoja prognozuojamus klimato pokyčius Jungtinėje Karalystėje, jo reikšmė yra pasaulinė.
„Maisto sistemos Šiaurės pusrutulyje jau susiduria su iššūkiais dėl kintančių oro sąlygų, nenuspėjamų auginimo sezonų ir dažnesnių karščio bangų“, – primena mokslininkė. – Tropiniuose ir subtropiniuose regionuose taip pat susiduriama su papildomais stresiniais veiksniais, tokiais kaip sausra, kenkėjai ir dirvožemio degradacija, o šiuose regionuose gyvena milijonai žmonių, kurių maistas ir pajamos tiesiogiai priklauso nuo žemės ūkio.“
J. U. Ekele ir jos komanda yra pasirengusios toliau bendradarbiauti šio projekto srityje su platesne mokslo bendruomene, įskaitant žemės ūkio, mitybos ir klimato politikos specialistus.
„Svarbu susieti augalų mokslą su platesniais žmogaus gerovės klausimais. Klimatui toliau keičiantis, turime holistiškai mąstyti apie tai, kokią maisto sistemą kuriame – tokią, kuri ne tik gamina pakankamai maisto, bet ir skatina sveikatą, pusiausvyrą ir atsparumą“, – įsitikinusi J. U. Ekele. – Maistas yra daugiau nei tik kalorijos. Tai žmogaus vystymosi ir prisitaikymo prie klimato pagrindas.“
agroakademija.lt: parengta pagal užsienio spaudą
