• Temos
• Augalininkystė

Dirvožemyje yra apie 23 kartus daugiau mikroplastiko nei vandenynuose

2025-07-25

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Murdoch universiteto (Vakarų Australija) atliktas tyrimas parodė, kad žemės ūkio paskirties dirvožemyje dabar yra apie 23 kartus daugiau mikroplastiko nei vandenynuose, rašoma sciencedaily.com.

Išsamaus vertinimo rezultatai rodo, kad dirvožemyje esančiame plastike gali būti iki 10 000 cheminių priedų, kurių dauguma žemės ūkyje nereguliuojami.

„Šis mikroplastikas maisto gamybai naudojamą žemę paverčia plastiko sąvartynu“, – sakė tyrimo vadovas, doktorantas Josephas Boctoras.

Mažos mikroplastiko ir nanoplastiko dalelės randamos salotose, kviečiuose ir morkose. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių, pradedant plastiko mulčiavimu, trąšomis ir baigiant netgi krituliais iš debesų.

Tai ypač kelia susirūpinimą, kai šie plastikai randami žmogaus plaučiuose, smegenyse, širdyje, kraujyje ir net placentoje.

„Etiketė „Be BPA“ nereiškia, kad nėra jokio pavojaus“, – sakė J. Boctoras. – Pakeičiančios cheminės medžiagos, tokios kaip BPF ir BPS, pasižymi panašia arba didesne endokrininę sistemą trikdančia veikla.“

Iššūkis yra tas, kad teisės aktai keičiami lėčiau nei vystosi mokslas, o pramonė vystosi greičiau nei abi minėtos sritys.

Be to, pasak J. Boctoro, dažnai nepakankamai įvertinamas priedų toksiškumas dėl plastiko pramonės skaidrumo trūkumo ir didelio pagamintų priedų skaičiaus.

„Dėl to plastiko krizė lieka nekontroliuojama, o žmonių sveikata – pažeidžiama“, – sakė jis. – Šia apžvalga siekiama atkreipti dėmesį į šį tyliai artėjantį pavojų ir nukreipti žvilgsnį į reguliavimo institucijas.“

Be endokrininės sistemos veiklą trikdančių medžiagų apžvalgoje buvo nurodyti kiti dirvožemyje esantys priedai, tokie kaip ftalatai (susiję su reprodukcinėmis problemomis) ir PBDE (neurotoksiniai antipirenai).

Šie priedai siejami su neurodegeneracinėmis ligomis, padidėjusia insulto ir infarkto rizika bei ankstyva mirtimi.

„Tai nėra tolima perspektyva – šie procesai vyksta biologinėse sistemose – tyliai ir sistemingai“, – sakė mokslininkas.

Siekdamas įveikti šią krizę, J. Boctoras kartu su kolegomis iš Bioplastiko inovacijų centro kuria tokį plastiką, kuris būtų ne tik saugus, bet ir suirtų dirvožemyje, žemėje ir vandenyje, nepalikdamas jokio pėdsako.

Viena iš šiuo metu kuriamų naujovių – „Išmaniųjų purškalų“ projektas (Smart Sprays Project), kurio metu bus demonstruojamas ir bandomas netoksiškas, bioplastiko pagrindu pagamintas dirvožemiui skirtas purškalas, sukuriantis vandens barjerą, kad būtų galima surinkti kritulius ir sumažinti garavimą, ir kurį būtų galima lengvai naudoti su turima ūkio įranga.

Tikimasi, kad centro veikla padės rinkai pateikti ekologišką plastiką, kuris sumažins ir galiausiai panaikins netvaraus plastiko gamybos poreikį visame pasaulyje.

„Ši apžvalga rodo, kad reikia skubiai koordinuoti mokslines ir reguliacines pastangas“, – sakė Josephas. – Reguliavimo institucijos, mokslininkai ir pramonės atstovai turi bendradarbiauti ir pašalinti spragas, kol plastiko tarša dar labiau neįsitvirtino pasaulinėje maisto grandinėje.“

Agroakademija.lt informacija: parengta pagal užsienio spaudą. Vertė Saulius Zagorskis