• Temos
• Verta žinoti

Dviejų kartų kelias – ekologinis pieno ūkis (su fotogalerija)

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2017-09-06

Vitos ir Dainiaus Lūžų ūkyje, Strepeikių kaime (Rokiškio r.), šurmuliavo gausus būrys žmonių, atvykusių į respublikinį renginį „Geriausias melžėjas 2017“. Jaunieji ūkininkai Vita ir Dainius sutiko juos priimti į savo ekologinį pieno ūkį, kurio pradininkė Dainiaus mama, Rokiškio rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė.

Savo ūkyje sutikę organizuoti rajono melžėjų varžytuves, Dainius ir Vita įsitikinę, kad melžėjoms būtina tobulinti kvalifikaciją. Pasak Vitos, tokie konkursai labai reikalingi, nes melžėjai pamato, kokias daro klaidas, pasimoko iš kitų.

Dalia Lūžienė-Malijonienė akcentavo, kad nuo melžimo proceso daug priklauso pieno kokybė, o atsižvelgiant į ją mokami pinigai už pieną. Žinoma, ne vien jie svarbūs. Melžimas turi įtakos ir karvių sveikatai. „Anksčiau melžėjų varžytuvės būdavo regioninės, o man labai norėjosi, kad kuo daugiau mūsų rajono melžėjų juose dalyvautų, kad mūsų ūkininkams būtų didesnė nauda. Tokiuose renginiuose melžėjos tobulėja. Svarbu parodyti, kad jų darbas labai svarbus. Čia kaip eismo taisyklės. Vairuodami mašiną gal ir ne visada jų laikomės, o turime žinoti. Taip ir melžėja turi žinoti, kaip reikia teisingai melžti karvę. Kai žinos, tai ir norėsis taip pamelžti“, – vaizdžiai palygino Dalia.

Ekologinis ūkininkavimas tapo gyvenimo būdu tiek marčiai Vitai Lūžei, tiek anytai Daliai Lūžienei-Malijonienei

Visada rūpėjo ekologija

Dalia Lūžienė-Malijonienė pasakojo, kad ekologiškai ūkininkauti pradėjo vieni iš pirmųjų rajone, kai dar Lietuva nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą. Ūkį pirko už milijoną litų. Tuo metu buvo didžiulė pinigų suma. Šiemet jau paskutiniai paskolos mokėjimo metai. Visos didžiosios investicijos skirtos ūkiui. Naudojosi ES parama, pati gilinosi į taisykles, pildė paraiškas. „Ekologiniu ūkininkavimu susidomėjau prieš 15 metų. Rokiškyje buvo suorganizuoti ekologiniai kursai. Dėstė profesoriai ekologai Vanda Žekonienė, Bronius Bakutis, Antanas Svirskis, dabartinis mūsų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ir taip mane „užkabino“, nes aš visą laiką domėjausi sveika gyvensena, darnių ryšių su gamta puoselėjimu. Visada galvojau apie sveiką maistą, karvutę laikiau nuo pat jaunystės. Vaikai valgė savus pieno produktus, mėsą, kiaušinius. Tie kursai buvo postūmis. Į juos ėjau dėl smalsumo, negalvojau apie jokį ekologinį ūkininkavimą, o klausydama supratau, kad mes viską darome ekologiškai, tik reikia įsigilinti į taisykles ir galimybes,“ – apie ekologinio ūkininkavimo pasirinkimą kalbėjo Dalia.

Iš prigimties ekologe savo anytą pavadinusi Vita sakė, kad su Dainiumi seka jos pėdomis. „Vyro mama pradėjo ekologiškai ūkininkauti, kol dar nebuvo išmokų už ekologinį ūkininkavimą. Jai svarbi pati ekologiškumo idėja. Ne dėl išmokų, o kad turėtų ekologišką produktą ir kitam galėtų pasiūlyti. Mums taip pat tai labai svarbu. Patys auginame tris vaikus, norime, kad jie augtų valgydami sveiką maistą“,– sakė Vita.

Plėtojamas mišrus ekologinis ūkis

Pradžioje ūkyje augintos avys ir nedidelė banda pieninių karvių. Didėjant karvių bandai ir sėkmingai dirbant kooperatyvui „EKOTikslas“, avių atsisakyta. Naują fermą pastatyti reikalingos didžiulės investicijos, o turimose vos telpa ūkyje laikomos karvės ir jų prieauglis. Avims nebeliko vietos. Pasikeitė ir rinkos situacija. Lietuvoje pradėjus didėti avių skaičiui, avienos poreikis taip sparčiai nedidėja, todėl ėrienos ir veislinių avių kaina krito, nebeapsimokėjo jų auginti. Tuomet ir nuspręsta pasirinkti tai, kas labiau apsimoka – ekologinį pieno ūkį.

Langas į ekologinį Vitos ir Dainiaus Lūžų ūkį

Sudėjus jaunųjų ūkininkų ir Dainiaus mamos Dalios žemes, ūkis šiuo metu – apie 300 hektarų. Jame melžiama 60 karvių, auginamas prieauglis. Pasak Vitos, ekologiškai ūkininkauti lengviau, kai ūkis mišrus. „Neturėtume gyvulių, neturėtume natūralios trąšos, būtų sunkiau su ekologiniu ūkininkavimu“, – sakė jaunoji ūkininkė. Veršelius ūkininkai augina savo bandai, o kas brokuojama, parduoda supirkėjams. „Šiuo metu dar retai kas vertina ekologiškai užaugintą mėsą ir kainą siūlo tą pačią“,– sakė Vita.

Ūkio laukuose auginami kvietrugiai, kukurūzai, žirniai, miežiai, rugiai. Pasak jaunosios ūkininkės, kvietrugių sėjama daugiau, nes geras pašaras. Žirnių lieka ir pardavimui. Gyvuliams reikia mišinių, vien baltymų neduosi. Savame ūkyje užauginto derliaus pakanka ir gyvulių pašarams, ir sėklai. „Pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles sėklą reikia atnaujinti. Jau atnaujinome grikių, žirnių, miežių, o šiemet ruošiamės atnaujinti kvietrugių ir avižų sėklą. Atsiradus tokiam reikalavimui, reikalingos didelės investicijos ir labai trumpas laikas sėklai atnaujinti. Kai jos poreikis didelis, nes visi ekologiniai ūkiai pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles turi atnaujinti, išauga sertifikuotos sėklos kaina. Sėti sertifikuotą sėklą pagal galimybes ir poreikį stengiamės nuo ūkininkavimo pradžios, nes įsitikinome, kad pasėliai sveikesni ir derlius didesnis“,– įžvalgomis dalinosi Vita.

Keičiantis klimatui, kai tiek daug lyja, didžiausia problema – grūdų džiovinimas. Šiuo metu ūkininkai naudojasi iš kaimyniniame rajone ūkininkaujančio draugo skolinta džiovykla. „Jis neturi patalpų, o mes – džiovyklos. Todėl vieni kitiems padedame. Žinoma, išdžiovinti dviejų ūkių grūdus nėra paprasta, todėl kitais metais galvojame įsigyti savo džiovyklą“, – apie planus kalbėjo Vita. Ūkininkai spėja prisitaikyti prie ekologiniams ūkiams keliamų reikalavimų, nes yra pasidalinę darbus. „Anyta daugiau atsakinga už ūkio dokumentaciją, ekologinio ūkio pasėlių sėjomainą, trešimą, o mes su vyru – už darbų organizavimą. Kai pasidalini pareigas, daug paprasčiau“,– apie darbų pasidalijimą kalbėjo jaunoji ūkininkė. Ji pripažįsta, kad po truputį mokosi perimti iš anytos kai kuriuos darbus. Jau trečius metus registruoja bandos įvykius, ženklina veršelius, stebi bandos sveikatingumą.

Ekologinių ūkių taisyklės vis papildomos. Dalia Lūžienė-Malijonienė teigiamai vertina pokyčius. Pasak jos, jų reikia, kad ir mažesniam, ir dideliam ūkiui būtų sudarytos galimybės ekologiškai ūkininkauti. „Labai sunku priimti tokias taisykles, kad tiktų visiems. Lengva valdžią apšaukti, kad nesąmones padarė. Ar mes įsigilinome. Didysis traukia į save, o mažasis – į save“, – svarstė Dalia. Pasak jos, didesnis visada daugiau galimybių ir jėgų bei laiko randa, o kas apgins mažesnio ūkio interesus ir galimybes, kai pats ūkininkas turi ir dokumentaciją pildyti, ir darbus nudirbti. Taisyklių pasikeitimai daugiausia įtakos turi mažesnių ūkių savininkams, nes jiems sunkiau prie jų prisitaikyti.

Privalumas – kooperacija

Ūkis priklauso kooperatyvui „EkoTikslas“, kurį drauge su kitais bendraminčiais įsteigė Dalia Lūžienė-Malijonienė. Pasak Vitos, kooperacija naudinga dėl kainos. Už pieną mokama daugiau. Taip pat ekologinių grūdų kaina aukštesnė. Kai esi kooperatyvo narys, pienas pristatomas ir į užsienio šalis. Jo kokybė labai svarbi, nes supirkėjams reikia kokybiško pieno. Toli transportuojamam pienui keliami dideli kokybės reikalavimai. Kiekviena supirkimo įmonė atsiskaito už parduotą pieną pagal nustatytus rodiklius, nurodo, kiek piene gali būti somatinių ląstelių, bakterijų. Pagal tai mokami pinigai. „Pagal pieno kokybės rodiklius mes ir melžėjoms atlyginimą mokame, kad jas skatintume tobulėti. Čia mūsų su vyru idėja,“ – sakė Vita.

Ūkininkai noriai buriasi į kooperatyvą. Jam priklausančių ūkių jau yra Kupiškio, Anykščių, Ukmergės, Alytaus rajonuose. Kooperatyvo „EkoTikslas“ nariai pieną parduoda AB „Rokiškio sūris“ ir dalį išveža į Lenkiją. Pasak Dalios, būtų ir dar daugiau norinčių, tik reikia tiek pieno, kad pienovežiui apsimokėtų važiuoti. Čia jau atsiranda problema – ūkių mažai ir išsidėstę pakankamai dideliu atstumu. „Šiuo metu yra daug norinčių ir kituose rajonuose. Kai kurie ūkiai anksčiau sertifikavo tik augalininkystę, o dabar sertifikuoja ir gyvulininkystę. Taigi jie yra pereinamojo laikotarpio, dar neturi sertifikatų. Tikimybė, kad kažkada gaus, yra. Ir galbūt prisijungs prie mūsų, nes kainos geresnės. Nors dabar ir AB „Rokiškio sūris“ kainos neblogos“, – apie galimą kooperatyvo plėtrą kalba Dalia.

LŽŪKT konsultantai gali padėti

Rokiškio rajono žemės nenašios. Čia dirbantys ūkininkai negali lygiuotis su Pakruojo, Kėdainių ar Panevėžio rajonuose ūkininkaujančiais. Yra kalnuotų vietovių, daugiau tinkamų gyvulininkystei, nors daug ir augalininkystės ūkių. „Mūsų ūkininkams reikia nuolat mąstyti, kad būtų rezultatai. Neužtenka trąšas išberti. Kuo grūdo savikaina mažesne, tuo ūkininko piniginė pilnesnė. Žmogus, kur bebūtų, turi ieškoti pačių geriausių sprendimų. Daug problemų dėl drėgmės, sugadino derliaus kokybę. Derliai nebuvo maži – 5–6 t iš hektaro. Dalį pasėlių apsėmė. Žmonių renginyje būtų dar daugiau, bet daugelis tebekulia javus. Su kombainais išdundėjo į laukus. Javapjūtė užsitęsusi. Mes planavome, kad šis renginys bus po javapjūtės“, – sudėtingą šios vasaros situaciją apibūdino rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Pripažinusi, kad Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rokiškio r. biuro paslaugomis naudojasi pakankamai daug ūkininkų, ji pasidžiaugė, kad ekologiškai ūkininkaujantys drąsiai gali kreiptis į Rokiškio r. biuro augalininkystės konsultantą Vaclovą Tičką, turintį ekologinio ūkininkavimo patirties.

LŽŪKT Rokiškio r. biuro vadovė Birutė Spundzevičienė dėkoja ūkininkui Dainiui Lūžui už suteiktą galimybę ūkyje organizuoti rajono melžėjų varžytuves

„Ekologiniuose ūkiuose daugiau problemų su ligomis. Kaip ją pažinti ir ką daryti. Prieš kelerius metus dryžligė buvo labai pažeidusi miežius. Ir ne tik ekologinius. Žinoma, firmos siūlo savo preparatus, bet ar jų tikrai reikia. Kartais ir ligų, ir kenkėjų yra minimaliai ir tikrai nereikia chemijos, o firmų atstovai stengiasi siūlyti bet kokia kaina, nes iš to gyvena. Ūkininkui labai sunku atsirinkti. Konsultavimo tarnybos konsultantai nešališki. Jie tiria dirvožemį, gyvulių pašarus ir pasako, ko trūksta, o ko per daug. Tai labai svarbu, nes taupomi ūkininkų pinigai“, – sakė Dalia.

Fotogalerija: