Spalio 05 d., šeštadienis | 24

Europos ūkininkams leista taikyti išimtį dėl pūdymui paliktos žemės

2024-02-14

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Europos Komisija oficialiai priėmė reglamentą, kuriuo Europos ūkininkams leidžiama iš dalies netaikyti sąlygos dėl pūdymui paliktos žemės. Tai padaryta atsižvelgiant į sausio 31 d. pateiktą Europos Komisijos pasiūlymą ir diskusijas su valstybėmis narėmis komitetų posėdžiuose. Reglamentas įsigalioja šiandien, vasario 14 d., ir bus taikomas atgaline data nuo sausio 1 d. vienerius metus, t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Dalinė išimtis taikoma atsižvelgiant į kelis valstybių narių prašymus suteikti daugiau lankstumo, kad būtų galima geriau reaguoti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.

ES ūkininkai, auginantys azotą fiksuojančius augalus (pvz., lęšius, žirnius ar ankštines daržoves) ir (arba) tarpinius pasėlius be augalų apsaugos produktų 4 proc. jų ariamosios žemės vietoj to, kad paliktų 4 proc. savo ariamosios žemės pūdymams ar negamybiniams objektams, bus laikomi atitinkančiais GAAB 8 standarto reikalavimą. Tačiau ūkininkai savo nuožiūra gali nuspręsti toliau laikytis reikalavimo dėl pūdymo arba negamybinių objektų.

Priimtu galutiniu teisės aktu valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė keisti savo ekologines sistemas, kuriomis remiami negamybiniai plotai, kad būtų atsižvelgta į alternatyvius bazinius rodiklius pagal GAAB 8 standarto sąlygas. Norint nedelsiant atnaujinti atitinkamas ekologines sistemas, pakaks tiesiog apie tai pranešti Europos Komisijai.

Valstybės narės, norinčios taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionaliniu lygmeniu, turi apie tai per 15 dienų nuo reglamento įsigaliojimo pranešti Europos Komisijai, kad būtų galima kuo greičiau informuoti ūkininkus.

Europos Komisijos pasiūlymas kruopščiai suderintas, kad būtų užtikrinta reikiama tinkamos pagalbos su įvairiais iššūkiais susiduriantiems ūkininkams teikimo ir biologinės įvairovės bei dirvožemio kokybės apsaugos pusiausvyra.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Tik galėdami išgyventi iš savo žemės mūsų ūkininkai investuos į ateitį. Ir tik mums drauge pasiekus su klimatu ir aplinkos apsauga susijusių tikslų ūkininkai galės ir toliau užsidirbti pragyvenimui. Ūkininkai tai puikiai žino. Šia priemone ūkininkams suteikiama lankstumo ir toliau atlyginama už itin svarbų jų darbą užtikrinant ES apsirūpinimo maistu saugumą ir tvarumą. Netrukus pateiksime daugiau pasiūlymų, kaip sumažinti mūsų ūkininkų patiriamą spaudimą.“

Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Januszas Wojciechowskis sakė: „Palankiai vertinu sprendimą iš dalies netaikyti GAAB 8 standarto ir manau, kad jį taip pat palankiai įvertins daugelis ūkininkų visoje Europos Sąjungoje. Jis atspindi ypatingas aplinkybes, su kuriomis susiduria mūsų ūkininkų bendruomenė, ir rodo, kad Europos Komisija į šiuos poreikius įsiklauso, supranta ir į juos nedelsdama reaguoja.“

Pagrindiniai faktai

Norėdami gauti BŽŪP paramą, kurią jie turi teisę gauti, ūkininkai turi laikytis devynių sustiprintų aplinkai ir klimatui palankių standartų. Šis paramos sąlygų principas taikomas beveik 90 proc. ES naudojamų žemės ūkio naudmenų ir atlieka svarbų vaidmenį integruojant tvaraus ūkininkavimo praktiką. Šis pagrindinių standartų rinkinys vadinamas GAAB, t. y. „gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė“.

Aštuntuoju GAAB standartu, be kita ko, nustatytas reikalavimas dėl mažiausios ariamosios žemės dalies skyrimo negamybiniams plotams arba objektams. Pastarieji paprastai reiškia pūdymui ir negamybiniams kraštovaizdžio elementams, tokiems kaip gyvatvorės ir medžiai, paliktą žemę. Ūkiams, kuriuose ariamosios žemės yra mažiau nei 10 hektarų, šis reikalavimas netaikomas. Sausio 31 d. Europos Komisija pasiūlė suteikti daugiau lankstumo ES ūkininkams, gaunantiems BŽŪP paramą dėl šio reikalavimo.

Tarpiniai augalai – tai augalai, kurie auga tarp dviejų pagrindinių pasėlių. Šie augalai gali būti naudojami gyvūnams šerti arba kaip žaliosios trąšos. Azotą fiksuojančių augalų ir tarpinių augalų naudojimas visokeriopai naudingas aplinkai, be kita ko, dirvožemio biologinei įvairovei ir mažesniam maisto medžiagų išplovimui. Siekiant laikytis BŽŪP aplinkosaugos tikslų, pasėliai turi būti auginami be augalų apsaugos produktų.

Europos Komisijos informacija