Įsivaizduokime – žemės ūkis po 20 metų

LŽŪKT informacija

2011-05-31

Šiuo metu itin populiaru kurti ilgalaikes strategijas. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, galima pamėginti įsivaizduoti, kaip žemės ūkis atrodys po 20 metų. Be jokios abejonės, atsiras naujų veiklos nišų, bet pagrindinė veiklos sritis – maisto produktų tiekimas – turėtų išlikti.

Per pastaruosius dvidešimt metų žemės ūkyje įvyko nemažai pokyčių: žemės ūkio mašinos galingesnės, technologijos modernesnės, oro sąlygos tapo vis sunkiau nuspėjamos... Reikalingi specialistai, mąstantys novatoriškai, norintys ir nebijantys naujoves diegti ūkyje. Taigi labai svarbu numatyti, kokių specialistų gali prireikti po 20 m., kad jau dabar būtų galima kurti naujas mokymo programas.

Kaip skelbia Didžiosios Britanijos interneto svetainė „Farmers weekly“, organizuoto forumo „Ateities ūkininkavimas“ dalyviai numatė kelias naujas žemės ūkio veiklos sritis, kuriose galėtų dirbti žemės ūkio specialistai. Manoma, kad 2030 m. Didžiojoje Britanijoje maisto ir ūkininkavimo sistemoje turėtų būti mažinamas anglies dvideginio išsiskyrimas, dar daugiau dėmesio skiriama ekologijai, gamyboje naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Kokios žemės ūkio veiklos kryptys galėtų būti 2030 metais?

Alternatyvos tradicinei gyvulininkystei

Didėjant žmonių populiacijai pasaulyje, atitinkamai auga ir maisto produktų poreikis. Spėjama, kad 2030 m. žmonių bus dar daugiau, todėl reikia ieškoti neįprastų maisto šaltinių. Pavyzdžiui, šiuo metu ūkininkai vis dažniau naudoja integruotas kenkėjų valdymo sistemas. Mokslininkai siūlo į tai pažvelgti plačiau – naikinami vabzdžiai galėtų tapti maistu žmonėms. Juk vabzdžiai yra itin maistingi: juose labai daug baltymų ir vitaminų, reikalingų žmogaus organizmui. Teigiama, kad auginti vabalus yra kur kas pigiau nei, pavyzdžiui, galvijus. Žinoma, reikia atitinkamos infrastruktūros bei specialių žinių. Gali būti, kad po kelių dešimtmečių ūkiuose vabzdžiai bus ne naikinami, o auginami. Ūkiuose dirbs entomologai (mokslininkai, tiriantys vabzdžius).

Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas

Sparčiai mažėjant iškastinio kuro ištekliams, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių. Forumo „Ateities ūkininkavimas“ dalyviai mano, kad ūkininkas gebės aprūpinti energija ne tik savo valdas, bet ją tiekti ir bendruomenės nariams.

Siekiama, jog gaminant maisto produkciją visos atliekos būtų panaudotos naudingai: trąšoms, anaerobiniam augalų pūdymui kurti – gaminti dujas, kurios apšildytų ūkinius pastatus, o vėjo jėgainių pagaminta elektros energija būtų tiekiama ir bendruomenei. Forumo dalyviai mano, kad energijos gamyba galėtų būti papildoma veikla, o ne pagrindinis ūkininko pragyvenimo šaltinis.

Žmogiškieji malonumai – „laimingas“ gyvulys

Nuo seno žinoma, kad gyvulio, auginto ir laikomo geromis sąlygomis, nepatyrusio streso, produkcija žymiai kokybiškesnė. Šiuo metu ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria bandos sveikatai gerinti. Spėjama, kad 2030 m. „laimingo“ gyvulio prekės ženklas taps viena pagrindinių marketingo strategijų parduodant produkciją. Taigi ūkiuose galėtų dirbti terapeutai, kurie rūpintųsi gyvuliais, stebėtų jų elgseną, taikytų neįprastus gydymo būdus, pavyzdžiui, masažuotų, atliktų akupunktūros procedūras ir pan.

Keisis požiūris į ūkininkavimą

Žmonės vis daugiau dėmesio skiria maisto produktų kokybei. Domisi gyvulio kilme, kokiomis sąlygomis jis gyveno, kuo buvo šertas – atsiranda supratimas, kas yra maisto grandinė. Ateityje vartotojai gali tikėtis vizitų į ūkį, bendrauti su ūkininkais bei darbininkais, keistis informacija internetinėje erdvėje – internetiniuose dienoraščiuose, socialiniuose tinklalapiuos. Naujos technologijos, pavyzdžiui, web kameros ūkyje, leis vartotojui internete pamatyti ūkio veiklą. Pirkėjas galės stebėti visą maisto grandinę, o naudodamasis mobiliuoju ryšiu – užsisakyti produkciją.