• Temos
• Gyvulininkystė

Išsamesnis ūkio pažinimas – tikslesnis ŠESD emisijų mažinimo planas

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2025-07-24

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) įgyvendina tarptautinį projektą „Climate Farm Demo“, kuriame dalyvauja 9 augalininkystės ir 16 gyvulininkystės / mišrių ūkių. Šiuo metu jau nustatytos kiekvieno ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, o specialistai rengia individualius planus, kaip šias emisijas mažinti.

Norint tiksliai įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus, būtina apsilankyti ūkyje. Vienas iš tokių vizitų įvyko ruošiant individualų ūkio emisijų mažinimo planą ūkininkui Jonui Chaladauskui. Prieš planavimą siekta išsamiau susipažinti su ūkyje taikomomis technologijomis, ūkininkavimo principais, pasidalinti įžvalgomis apie ŠESD mažinimo galimybes bei aptarti veiksmingas dirvožemio valdymo priemones.

Mišriame ekologiniame J. Chaladausko ūkyje, įsikūrusiame Jonavos rajono geomorfologiniame draustinyje, apsilankė LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė, inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila, Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji augalininkystės specialistė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė, Kėdainių r. biuro gyvulininkystės konsultantė Violeta Paulavičienė.

Jau daugiau nei 20 metų ekologiškai ūkininkaudamas, 100 hektarų plote ūkininkas augina mėsinius limuzinų veislės galvijus, tvariai prižiūri ir atnaujina pašarinius žolynus bei pasėlius, tobulina pašarų laikymo technologijas. Ūkyje viskas apgalvota – ir gyvulių gerovei, ir darbo patogumui. Ieškodamas inovatyvių sprendimų, J. Chaladauskas pats konstruoja ir tobulina ūkio techniką.

Pasirinkta trijų laukų sėjomaina – juodasis pūdymas, kvietrugiai ir avižos.

Mišrus ekologinis ūkis išskirtinis ne tik savadarbe technika ir kraštovaizdžiu, bet ir ūkininkavimo technologijomis. J. Chaladauskas taiko trijų laukų sėjomainą, tai yra po juodojo pūdymo augina kvietrugius ir avižas. Jos naudojamos kaip „saugiklis“ – esant nepalankioms sąlygoms, iš jų žaliosios masės ruošiami pašarai, o palankiais didžioji dalis pašarų galvijams ruošiama iš daugiametėse pievose augančios žolės. Tai, pasak dr. J. Mingailos, yra puikus prisitaikymo prie klimato kaitos pavyzdys.

„Gyvulių galiu auginti tiek, kiek pasiruošiu pašarų. Kodėl pasirinkau šienainį kaupuose, o ne rulonus? Nes rulonavimas – brangesnė technologija“, – sako J. Chaladauskas.

Emisijų skaičiavimai – nuo dirvožemio iki kuro

Kadangi Lietuvoje nacionalinė ŠESD skaičiuoklė dar nesukurta, gyvulininkystės ūkių emisijoms mažinti šiame projekte pasirinkta Prancūzijoje sukurta „Cap’2er“. Ja remiantis, buvo įvertintos ir Jono Chaladausko ūkio emisijos – pagal dirbamos žemės plotą, jos naudojimo paskirtį, pasėlius, laikomų gyvulių skaičių, sunaudotą kurą bei kitus veiksnius.

„Ūkininkas augina limuzinų veislės galvijus, kurie greitai auga, efektyviai pasisavindami ūkyje užaugintus pašarus. Dėl medžiagų panaudojimo žiediškumo ir gero derliaus, apskaičiuoti ūkio produkcijos emisijų rodikliai yra geresni už daugelio kitų ekologinių ūkių. Norint dar labiau sumažinti ŠESD emisijas ūkyje, būtų galima taikyti kelias klimatui palankias praktikas – įsirengti saulės elektrinę ūkio reikmėms, auginti dengiamuosius augalus ir orientuotis į gyvulių reprodukcijos efektyvumą“, – apibendrino J. Mingaila.

Diskutuojant apie dirvožemio gyvybingumą ir jo įtaką anglies kaupimui, vyriausioji augalininkystės specialistė dr. Kristina Amalevičiūtė-Volungė pabrėžė, kad tikslūs dirvožemio duomenys – būtini vertinant emisijas.

Išsamius dirvožemio tyrimus atlieka LŽŪKT laboratorija. Joje jau kartą tirtas ūkio dirvožemis. „Reikės kreiptis į mūsų Jonavos biuro augalininkystės konsultantę ir pakartoti tyrimus“, – sakė ūkininkas.

Pasak Kristinos, dirvožemio sveikata tiesiogiai lemia mažesnes dujų emisijas. Sveikas dirvožemis – sveika ekosistema, nes mažiau išskiria CO₂ dėl stabilizuoto humuso, sumažėja denitrifikacijos intensyvumas – mažėja N₂O emisijos, geros struktūros ir poringumo turintys dirvožemiai mažina CH4 emisijas, mikroorganizmų bendrijų įvairovė sveikame dirvožemyje skatina stabilų kvėpavimą ir efektyviau sulaiko anglį ir azotą humuse. Sveikas dirvožemis gebės palaikyti biologines funkcijas, kaupti anglies išteklius, aprūpinti augalus maisto medžiagomis ir sugerti stresus, patiriamus dėl sausros, lietaus, suspaudimo.

Ji akcentavo, kad tvarus ūkininkavimas, palaikantis dirvožemio struktūrą, organinę medžiagą ir mikrobiologinį aktyvumą, ne tik didina produktyvumą, bet ir veikia kaip klimato kaitos švelninimo priemonė. Sėjomainų taikymas, ypač su pupiniais augalais, tarpinių pasėlių taikymas, beariminė žemdirbystė – visa tai prisideda prie mažesnių emisijų.

„Pagrindinė užduotis ūkininkui – „pamaitinti“ dirvožemyje esančius mikroorganizmus ir grybus bei jiems netrukdyti. Jie atliks visą darbą: dirvožemyje sukaups humusą, palaikys dirvožemio struktūrą, šilumą, drėgmę, atpalaiduos augalams mitybos elementus, taip bus išsaugota sveika ekosistema bei mažesnės emisijos“, – sakė K. Amalevičiūtė-Volungė.

Diskutuota apie juodąjį pūdymą, kuris yra vienas iš ūkininko J. Chaladausko pasirinkimų. Anot specialistės, nuomonė apie juodąjį pūdymą yra dvejopa. Dirvožemiui – tai atokvėpis po intensyvaus naudojimo, piktžolių kontrolė, dirvožemio ir visų jų mikroorganizmų „pamaitinimas“ mėšlu. Neigiama – padidėjusi CO₂ emisija ir galima paviršiaus erozija.

Pasak dr. J. Mingailos, juodasis pūdymas nėra laikomas klimatui palankia praktika, nes taikant ją, vyksta dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija, bet ūkininkas orientuojasi į derlių ir maksimaliai išnaudoja ūkyje susidariusias organines trąšas – mėšlą ir kompostą.

Europinis tinklas – bendram tikslui

„Tokie vizitai padeda ne tik tiksliau įvertinti situaciją, bet ir kurti pagrindą tvariam ūkininkavimui“, – sakė LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė L. Žukauskienė.

LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė priminė, kad projekto „Climate Farm Demo“ tikslas – spartinti klimato požiūriu tvarų ūkininkavimą visoje Europoje. Projekte dalyvauja net 28 šalys, suburtas 1500 ūkių tinklas. Juose dirbantys klimato kaitos konsultantai vertina emisijas ir, atsižvelgdami į rezultatus, kuria individualius ŠESD mažinimo planus kiekvienam ūkiui.

Kviečiame pažiūrėti video iš J. Chaladausko ūkio.