Birželio 13 d., ketvirtadienis | 24

Kiaulės vis dėlto skraido: augantis gyvūninių riebalų naudojimas automobilių ir lėktuvų biodegalams tampa vis labiau netvarus

2023-06-05

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Skrydžiui iš Vilniaus į Paryžių reikia maždaug 1 000 paskerstų kiaulių, todėl susirūpinimą kelia tai, ar tvaru naudoti biodegalus, pagamintus iš gyvulinės kilmės riebalų, kurie dažnai laikomi panacėja, padėsiančia dekarbonizuoti Europos transporto sistemą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Naujame nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ („T&E“) užsakymu atliktame tyrime teigiama, kad Europoje vis dažniau automobilių ir lėktuvų kurui naudojami gyvūniniai riebalai tampa netvarūs. Organizacija „T&E“ ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, kad vartotojai žinotų, kas patenka į jų automobilių bakus ir koks kuras naudojamas jų skrydžiams.

Per pastarąjį dešimtmetį iš gyvulinių riebalų pagaminto biodyzelino naudojimas padvigubėjo ir yra 40 kartų didesnis nei 2006 m. ES teisės aktų leidėjai propaguoja šį šalutinį pramoninės mėsos gamybos produktą kaip būdą mažinti iškastinio kuro transporto sektoriuje išskiriamo anglies dioksido kiekį. Dabar biodegalų pramonės akiratyje atsidūrė lėktuvai ir laivai. Šiuo metu beveik pusė Europos gyvūninių riebalų patenka į biodyzelino gamybą, nors jie plačiai naudojami naminių gyvūnėlių ėdalo, pašaro, muilo ir kosmetikos pramonėje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. gyvulinės kilmės riebalų kiekis biodegalų gamyboje patrigubės, tad jų neužteks, kad būtų galima užtikrinti tvarų paklausos patenkinimą, įspėja „T&E“.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius teigia: „Pasirodo – kiaulės gali skraidyti. Daug metų gyvūniniai riebalai buvo deginami automobiliuose, o vairuotojai apie tai nieko nežinojo. Dabar jais bus varomi ir lėktuvai. Tokia situacija sukurs didžiulį rinkos iškraipymą, nes gyvūnų pramonė gali pereiti prie mažiau tvarių alternatyvų, tokių kaip palmių aliejus“.

Didelės oro linijų bendrovės, tokios kaip „Ryanair“ ir „Wizz Air“, sudarinėja susitarimus su naftos tiekėjais dėl vadinamųjų tvarių aviacinių degalų (SAF) tiekimo. Informacija apie tokiems degalams naudojamas žaliavas dažnai būna neatskleidžiama arba miglota. Konsultacinės bendrovės „Stratas Advisors“ pateiktos prognozės rodo, kad tikėtina, jog gyvūniniai riebalai, kartu su panaudotu kepimo aliejumi, bus dažniausia tvariems aviaciniams degalams naudojama „atliekinė“ žaliava. Kaip ir visų pažangiųjų biodegalų, gyvūninių riebalų tiekimas yra ribotas. Pramoninės mėsos auginimo apimčių didinimas nėra nei įmanomas, nei pageidautinas. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ skaičiavimais, skrydžiui iš Vilniaus į Paryžių reikėtų apie 1 000 paskerstų kiaulių.

Gyvulinės kilmės riebalai yra skirstomi į tris kategorijas. Pirmos ir antros kategorijos gyvūniniai riebalai yra prastos kokybės ir laikomi atliekomis. Pirmos ir antros kategorijos gyvūniniai riebalai yra prastos kokybės ir laikomi atliekomis bei panaudojus transporte apskaitomi dvigubai. Kyla rizika, kad gamintojai ir tiekėjai, siekdami įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių transporto tikslus, pakeis aukštos kokybės gyvūninių riebalų kategoriją į žemesnę.

Ši tema taip pat itin aktuali naminių gyvūnėlių ėdalo, pašaro, muilo ir kosmetikos pramonės įmonėms, kuriose daugiausia naudojami gyvūniniai riebalai. Naminių gyvūnėlių ėdalo gamintojai jau įspėja, kad turės pereiti prie ne tokių tvarių alternatyvų, pavyzdžiui, palmių aliejaus, o muilo ir kosmetikos gamintojai greičiausiai taip pat pereis prie palmių aliejaus, nes tai pigiausias galimas variantas. Itin bloga situacija susidarytų, jeigu pirmojo spaudimo palmių aliejus pakeistų gyvūninius riebalus oleochemijos pramonėje (muile ir kosmetikoje), tuomet iš gyvūninių riebalų pagamintas biodyzelinas galėtų būti laikomas kaip turintis tris kartus didesnius CO2 išmetimus nei tradicinis dyzelinas. Organizacija „T&E“ ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina politikos formuotojus išbraukti 3 kategorijos gyvūninius riebalus iš tinkamų biodegalų žaliavų sąrašo.

Organizacijos „Transport & Environment” užsakymu paruoštą studiją galima perskaityti čia (anglų kalba).

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pranešimas spaudai