Balandžio 28 d., sekmadienis | 24

Klimato kaita: keleri ateinantys metai – patys svarbiausi mūsų istorijoje

Dalia Buivydienė
Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros doktorantė
2018-11-22

Dėl žmonių vykdomos veiklos 2017 metais vidutinė metinė Pasaulio temperatūra pasiekė 1 °C šiltėjimo ribą, palyginti su prieš industriniu laikotarpiu. Klimatui toliau šiltėjant po maždaug 0,2 °C per dešimtmetį, būtina imtis skubių veiksnių, norint sumažinti tiek temperatūros augimą, tiek ir jo daromą poveikį. Šių metų spalio 8 dieną Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) paskelbė specialiąją ataskaitą „Klimato šiltėjimas 1,5 °C“. Ataskaitoje siekiama pabrėžti išmetamųjų šiltnamio dujų keliamas grėsmes aplinkai, sustiprinti visuotinį atsaką į kylančių problemų sprendimą, skatinti darnią plėtrą bei pastangas mažinti skurdą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

TKKK patvirtinta specialioji ataskaita taps pagrindiniu moksliniu indėliu gruodį vyksiančioje Katowico (Katowice) klimato kaitos konferencijoje, Lenkijoje, kurioje valstybių vadovai persvarstys Paryžiaus konvenciją kovojant su klimato kaita. Ataskaitą, atsižvelgdami į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) kvietimą priėmus Paryžiaus susitarimą 2015 m., parengė 91 autorius ir apžvalgos redaktoriai iš 40 šalių. Ataskaita parengta vadovaujant trims mokslinėms IPCC darbo grupėms: I grupė gilinosi į fizinį-mokslinį klimato kaitos pagrindą, II grupė įvertino poveikį, prisitaikymą ir pažeidžiamumą, III grupė analizavo klimato kaitos švelninimo galimybes.

„Viena iš pagrindinių žinučių, kuri labai aiškiai atskleidžiama ataskaitoje, – šiuo metu jau matome 1 °C klimato šiltėjimo pasekmes, pasireiškiančias ekstremaliais orais, kylančiu jūros lygiu, mažėjančiais arkties ledo plotais bei kitais pokyčiais,“ – pranešime spaudai teigė Panmao Zhai, vienas iš TKKG I darbo grupės pirmininkų.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad daugelio problemų, kylančių dėl klimato kaitos, būtų galima išvengti ribojant atšilimą iki 1,5 °C, vietoj prognozuojamo 2 °C ar daugiau. Pavyzdžiai įtikinami: jei klimato šiltėjimą ribotume ties 1,5 °C, globalus jūros lygio kilimas būtų 10 cm mažesnis, nei atšilimui pasiekus 2 °C, o tikimybė, kad Arkties vandenyne vasaros laikotarpiu ištirps ledas bus kartą per amžių, o ne kartą per dešimtmetį. Vis tik, net ir sustabdžius klimato šiltėjimą iki 1,5 °C yra tikimybė, kad išnyks 70–90 proc. koralų rifų, tačiau globaliai temperatūrai pasiekus 2 °C, jie gali ir visai išnykti (> 99 proc.).

„Kalbant apie klimato kaitą, net ir šimtoji laipsnio dalis yra svarbi. Tuo labiau, kad temperatūrai pakilus 1,5 °C ar daugiau, didėja ilgalaikės ar net negrįžtamos žalos rizika bei kai kurių ekosistemų išnykimas,“ – teigė Hans-Otto Pörtner, vienas iš TKKG II darbo grupės pirmininkų. – Globalaus šiltėjimo ribojimas duotų daugiau laiko žmonėms ir ekosistemos prisitaikyti ir išlaikytų rizikas žemiau negrįžtamos rizikos ribų“. Ataskaitoje taip pat aptariami potencialūs keliai, kuriais klimato kaita galėtų būti pristabdyta iki 1,5 °C, kokių priemonių reikėtų jiems įgyvendinti ir kokių pasekmių galima tikėtis.

„Geros naujienos – kai kurie veiksmai, reikalingi klimato šiltėjimui pristabdyti, jau dabar yra po truputį įgyvendinami, tačiau juos reiktų gerokai paspartinti,“ – minėjo Valerie Masson-Delmotte, viena iš TKKG I darbo grupės pirmininkių.

Ataskaitoje teigiama, kad siekiant riboti klimato šiltėjimą, reikia imtis didelių ir skubių veiksmų žemės ūkyje, energetikoje, industrijose, gerinant pastatų kokybę, transporto srityje ir planuojant miestų plėtrą. Iki 2030 m. globalus, dėl žmonių veiklos, išskiriamo anglies dvideginio (CO2) kiekis turi sumažėti 45 proc., palyginti su tokiu, koks buvo 2010 m., ir pasiekti „nulį“ apie 2050-tuosius. Tai reiškia, kad neišvengiamos emisijos turėtų būti balansuojamos pritaikant CO2 šalinimo iš oro metodus. „Riboti klimato šiltėjimą iki 1,5 °C yra įmanoma pagal chemijos ir fizikos dėsnius, tačiau norint tai iš tiesų įgyvendinti, reikia imtis beprecedenčių pokyčių,“ – įsitikinęs Jim Skea, vienas iš TKKG III darbo grupės pirmininkų.

„Sprendimai, kuriuos priimame šiandien yra kritiški, siekiant visiems užtikrinti saugų ir darnų pasaulį, tiek dabar, tiek ir ateityje,“ – teigė Debra Roberts, viena iš TKKG II darbo grupės pirmininkių. – Ši ataskaita įstatymų leidėjams ir praktikams suteikia informacijos, reikalingos sprendžiant klimato kaitos problemas, atsižvelgiant į vietos kontekstą ir žmonių poreikius. Keleri ateinantys metai gali būti patys svarbiausi mūsų istorijoje.“

„Klimato šiltėjimas 1,5 °C“ – tai pirmoji iš specialiųjų ataskaitų serijos, kurias parengti planuoja TKKG. Kitąmet planuojama pristatyti specialiąją ataskaitą apie vandenyną ir kriosferą besikeičiančiame klimate ir klimato kaitą bei žemę, kurioje bus nagrinėjama, kaip klimato kaita daro poveikį žemės naudojimui.

Straipsnis parengtas remiantis oficialiu pranešimu spaudai[1] bei technine ataskaitos santrauka[2].

[1] Summary for Policymakers of IPCC Special Report on Global Warming of 1.5oC approved by governments, 2018. www.ipcc.ch (accessed October 31, 2018).

[2] Global Warming of 1.5 °C an IPCC special report Technical summary, n.d. http://report.ipcc.ch/sr15/pdf/sr15_ts.pdf (accessed October 31, 2018).