• Temos
• Verta žinoti

Komiteto SCAR AKIS susitikime aptartos inovatyvios žemės ūkio žinių perdavimo sistemos

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2019-11-21

© LŽŪKT nuotr.

Lapkričio 19–20 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vyko SCAR SWG AKIS tarptautinis susitikimas. Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatiniam komitetui (SCAR), nagrinėjančiam Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS) klausimus, priklausančių šalių mokslo, konsultavimo ir žemės ūkio politiką formuojančių institucijų atstovai rinkosi apsvarstyti priemones, padėsiančias stiprinti žinių perdavimo sistemą, skirtą žemdirbiams. Susitikimą drauge su VDU Žemės ūkio akademija organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatiniam komitetas (SCAR), nagrinėjantis Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS) klausimus, prie Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato (DG AGRI) buvo įsteigtas beveik prieš 10 metų. SCAR AKIS įvairiais aspektais nagrinėja ir bando siūlyti sprendimus, kurie padėtų greičiau ir pigiau diegti inovacijas žemės ūkio gamyboje, bendradarbiaujant mokslininkams, konsultantams ir ūkininkams, teikti kokybiškesnes paslaugas šiam sektoriui.

Vyksta SCAR AKIS darbas

SCAR AKIS narių sąraše – nacionalinių žemės ūkio ministerijų, mokslo ir konsultavimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. SCAR AKIS posėdžiuose dalyvauja ir Lietuvos atstovai: LR žemės ūkio ministerijos specialistai, Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai.

Dirbdami neatlygintinai, visi SCAR AKIS nariai kelis kartus per metus renkasi į posėdžius pasirinktoje valstybėje ir diskutuoja apie SCAR tuo metu skirtą užduotį, t. y. klausimą, dėl kurio laukiama jų nuomonės. Per beveik dešimtmetį SCAR AKIS grupės darbas taip išpopuliarėjo, kad jos gretos beveik padvigubėjo ir šiandien jungia apie 40 darbo komitetuose dalyvaujančių narių.

Aptartos šalių žinių perdavimo sistemos

SCAR AKIS posėdis Lietuvoje organizuotas pirmą kartą. Aptarti žinių perdavimo sistemas skirtingose šalyse, pristatyti skirtingus projektus, padedančius plėtoti šią sistemą, dalyviai atvyko iš 20 ES šalių. Daigeliui iš jų tai pirmoji pažintis su Lietuva, todėl susitikimas buvo puiki galimybė pristatyti šalies žemės ūkio situaciją ir pasidalinti patirtimi.

Projektą „Inovacijų vartai“ pristato Inovacijų paramos tarnybos vadovė Gintarė Kučinskienė

Susitikime LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė Gintarė Kučinskienė akcentavo, kad įgyvendindama tarptautinius projektus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba daug dėmesio skiria žinių perdavimo sistemai tobulinti. Šiuo metu įgyvendinant projektą „Inovacijų vartai“, kuriama nemokama žinių perdavimo sistema TITRIS. Joje LŽŪKT specialistai skelbia ūkininkams naudingą informaciją apie nekomercinius mokslo tyrimus ir praktikų sukurtas inovacijas, turinčias ar galinčias turėti reikšmės tvariai žemės ūkio gamybai. Šioje sistemoje inovacijas gali skelbti ir mokslininkai, ir žemės ūkio praktikai.

TITRIS inovatyvumas buvo įvertintas. Susitikime dalyvavusi EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos pareigūnė Inge Van Oost sakė, kad ši sistema – tvirtas Lietuvos žingsnis į AKIS sistemą. TITRIS sukūrimas atskleidžia LŽŪKT inovatyvumą. Ji tiki, kad sistemoje šiuo metu ar ateityje paskelbtos inovacijos, bus naudingos ūkininkams, nes prieinamos, parašytos suprantama kalba. Taip pat kalbėta apie galimybę tarptautiniu lygiu dalintis vertinga informacija apie inovacijas šioje sistemoje.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos pareigūnė Inge Van Oost atsako į susitikimo dalyvių klausimus

Buvo pristatytas projektas Farmdemo. Internetinėje erdvėje yra sukurtas virtualus parodomųjų ūkių tinklas. Informuojama, kada ir koks renginys vyksta tuose ūkiuose. Prisijungę prie tinklo, ūkininkai gali planuoti aplankyti juos dominantį renginį, taip pat savanoriškai gali tapti tinklo dalimi. Klabėta apie siekius išplėsti parodomųjų ūkių tinklą visoje Europoje, kad visi ūkininkai, norintys tobulinti kvalifikaciją, būtų informuoti.

Susitikimo dalyviai dalinosi patirtimi darbo grupėse

Atstovas iš Airijos kolegoms pasakojo apie jo šalyje populiarų konsultavimo metodą – diskusijų grupes, kurios sudarytos tam tikrame regione. Joms vadovauja konsultantas, iš ūkininkų išsirenkamas lyderis, pas kurį vyksta reguliarūs susitikimai. Grupės susitikime sprendžiama kokia nors esminė problema, pvz., svarstoma, dėl ko konkrečiame ūkyje pablogėjo pieno rodikliai. Aptarus situaciją, patariama, ką reikėtų daryti. Po kurio laiko, pvz., po 2 mėn., konsultantas pasiteirauja, ar ūkininkas kažką padarė, ar pavyko išspręsti problemą. Taip palaikomas grįžtamasis ryšys.

Nustebino mobili gyvulininkystės laboratorija

Susitikimo dalyviai lankėsi LŽŪKT Šakių r. biuro klientų, ūkininkų Romos ir Arvydo Mockaičių ūkyje, įkurtame pagal vakarietišką modelį. Šiuo metu ūkininkai laiko 120 melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio. Šeima dirba 550 ha, iš kurių 300 ha – nuosavos.

Įdiegę inovatyvią veršelių auginimo technologiją, dabar ūkininkai džiaugiasi sveiku prieaugliu. Geriausios karvės sėklinamos seksuota džersių ir holšteinų sperma. Bendras ūkio produktyvumas – 9,6 t pieno iš karvės per metus.

Susitikimą organizavusi LŽŪKT komanda su ūkininkais (iš kairės): Šakių r. biuro vadovė Aušrelė Pukinskienė, ūkininkai Roma ir Arvydas Mockaičiai, Inovacijų paramos tarnybos vadovė Gintarė Kučinskienė, vertėjas Saulius Zagorskis, Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė ir Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Pasak LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovės Erikos Mankutės, atvykusius užsieniečius nustebino, kad tokio išpuoselėto ūkio šeimininkai ateityje galvoja parduoti ūkį. O priežastis gana dažna – nėra perėmėjų.

Susidomėjimas mobilios gyvulininkystės laboratorijos paslaugomis buvo didžiulis

Ūkyje pristatytos LŽŪKT mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos galimybės. Paaiškėjo, kad tokio analogo nėra susitikimo dalyvių šalyse. EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato Mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos pareigūnė Ingė Van Oost sakė, kad mobili gyvulininkystės laboratorija jai – dar nežinomas atradimas. Juk išsprendžiamos didelės problemos. „Važiuojant iš ūkio kalbėjau su airiais. Jie buria diskusijų grupes, kad išspręstų problemas. Yra ūkininkas, turintis problemą, ir nežinantis, kaip ją spręsti. Pas jį atvažiuoja ir veterinaras, ir pašarų pardavėjas, dar kitas parduota mineralinius priedus ir kt. Jį apipila įvairiausia informacija. Ir ūkininkas nebežino, ką daryti. Airiai kuria diskusijų grupes, o jūs turite mobilią laboratoriją. Tai labai geras sprendimas – atvažiuoja autobusiukas su profesionaliu konsultantu ir visa įranga. Viską gali vienu metu pateikti: ir ištirti, ir pakonsultuoti. Čia idealiausias sprendimas. Manau, kad ir kitos šalys galėtų pasinaudoti šiuo puikiu pavyzdžiu. Atvykti pasimokyti“,– akcentavo Ingė Van Oost.

Ateitis priklauso nuo pastangų

EK pareigūnės manymu, būtent bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų šalių padeda konsultantams būti labiau motyvuotiems diegiant inovacijas konsultavimo veikloje. Galbūt kažkas jau yra sukūręs puikų konsultavimo sistemos įrankį, kurį belieka pritaikyti pas save. Taip pat ji minėjo, kad norėdami atnaujinti žinias konsultantai turėtų bendradarbiauti su mokslininkais. Kadangi jie dažnai sukuria labai vertingą produktą, tik neturi įgūdžių pristatyti paprastiems žmonėms. Konsultantas turi būti tarpininkas tarp mokslininko ir ūkininko.

Domino, ko gali tikėtis konsultantai iš naujo finansavimo periodo, ar bus skirtas finansavimas būtent žinių perdavimo sistemai? Ingė Van Oost atsakė, kas Lietuvoje turi būti įdiegta adaptuota žinių perdavimo sistema, peržiūrėti pasiūlymai, kuriuos jie teikė žemės ūkio ministerijai, o ji turi surasti organizacijas, kurios tą sistemą pradėtų formuoti. Pareigūnė tikisi, kad tarp jų bus ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. „Jūs patys galėsite susikurti ateitį. Kiek įdėsite pastangų, prisidėsite formuodami politiką, tiek ir turėsite“, – sakė Ingė Van Oost.