• Temos
• Verta žinoti

Konkursas „Geriausi melžėjai 2017“ startavo Šilutėje

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2017-06-26

Modernus karvių melžimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbų pieno fermose. Sudėtinga šiuolaikinė melžimo technika ir pažangios technologijos šį fizinį darbą pavertė išmanių techninių sistemų operatoriaus darbu. Tad kasmet organizuojamo konkurso „Geriausi melžėjai“ iniciatoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco Melžimo mokymo centras – siekia tobulinti melžėjų teorines žinias, praktinius įgūdžius ir meistriškumą. Šiemet respublikinis švietėjiškas renginys startavo užliejamose Pašyšių kaimo pievose. Jį pirmą kartą rajono žemdirbiams surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šilutės r. biuras drauge su partneriais.

„Melžėjas yra tarsi „tarpininkas“ tarp melžimo įrangos ir karvės. Nuo to, kaip fermos darbuotojas sugeba tuos du dalykus suderinti, priklauso karvės sveikata, primilžis ir pieno kokybė. Šiandien melžėjams keliami dideli kvalifikaciniai reikalavimai. Fermoje dirbanti melžėja turi gerai išmanyti karvės fiziologinius procesus, jausti galvijo reakciją, gebėti tinkamai organizuoti melžimo procesą ir siekti geresnės pieno kokybės, suprasti, kaip veikia įranga, žinoti sanitarijos reikalavimus, nes nuo to priklauso ir ūkininkų uždarbis. Melžėja – tikrai nebe kaimiška specialybė. Norint suprasti ir suvaldyti modernią įrangą, greitai reikės ir aukštojo išsilavinimo“, – sako LŽŪKT Šilutės r. biuro gyvulininkystės konsultantė ir viena iš renginio organizatorių rajone Ina Kuzmienė.

Savaitę prieš varžybas norinčioms patobulėti rajono melžėjoms konsultantė organizavo melžimo pamoką, kur buvo akcentuoti pagrindiniai teoriniai ir praktiniai dalykai.

Pasak konsultantės, Šilutės krašte nėra robotais melžiančių ūkių, todėl ūkininkai lengvai prikalbino savo darbuotojus dalyvauti varžytuvėse. „Ūkių šeimininkai tikino, kad toks renginys labai reikalingas, nes melžėjos pasikartoja teoriją, pasimoko vienos iš kitų, – sako LŽŪKT Šilutės r. biuro vadovė Ina Kuzmienė. – Labai geri atsiliepimai ir po varžytuvių. Teko kalbėtis bendrovės zootechnike, kuri sakė, kad po varžytuvių melžėjos net ir melžia kitaip. Tikrai matyti teigiami pokyčiai, atsirado nauji įgūdžiai“.

Skambant gyvai muzikai, į Jono ir Virginijos Macijauskų valdas susirinko nemažas būrys rajono ūkininkų, o gausios palaikymo komandos atlydėjo šešias dalyves: Redą Vilkienę ir Irmą Aleksonytę iš ŽŪB „Sala“, Onutę Dačkauskienę iš Kazimiero Gudžiūno ūkio ir „šeimyninę komandą“ iš renginio šeimininkų ūkio – Žibutę Jurgelionienę su dukromis Sandra Jurgelionyte bei Odeta Jurgelionyte. Ūkio šeimininkė sakosi pasitikinti savo melžėjomis ir pritaria, tik kad gerą melžėją dabar sunku rasti. „Mūsų krašte jų ypač trūksta, nes dauguma ūkininkų turi melžiamų karvių bandas. Gera melžėja – didelis pliusas ūkiui“, – įsitikinusi ūkio šeimininkė V. Macijauskienė.

Ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties

Tiems, kuriems pažįstamas tik kaimiškas peizažas, melžimo konkursas gali pasirodyti nesudėtingas: atsivedi karvutę, įjungei mygtuką, paleidai melžimo liniją ir pati įranga viską automatizuotai atliks. Nieko panašaus. Teorinė ir praktinė konkurso dalys, užtrukusios bene keturias valandas, parodė, kad ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties. Melžėjų teorines ir praktines žinias vertino komisija, vadovaujama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMUVA) Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. Sauliaus Tušo.

Melžėjos prie Virginijos ir Jono Macijauskų karvių palinko apie trečią valandą popiet. Kiekvienai jų buvo skirta pamelžti po dvi karves. Teisėjų akivaizdoje kiekviena melžėja turėjo raštu atsakyti į 20 klausimų testą, pademonstruoti, kaip darbui pasirengė pati (apranga, švaros ir higienos įgūdžiai), įvykdyti sanitarinį melžtuvo plovimo užduotį, po to pusiau automatizuota melžimo sistema pamelžti karvę kilnojamoje melžimo aikštelėje.

Dalyvės labai jaudinosi, mat visos dalyvavo pirmą kartą. Anot jų, sunkiausia sekėsi suvaldyti jaudulį, kuris pakišo koją, pvz., piene nustatant somatinių ląstelių skaičių, atliekant sanitarinio plovimo rungtį. Tikino, kad kai dalyvaus konkurse kitąmet, tikrai daugiau bus pasiruošusios.

Žibutė Jurgelionienė su V. Macijauskienės ūkyje dirbančia dukra Dainora Jurgelionyte

Ypač jaudinosi Žibutė Jurgelionienė, nes labiausiai jai rūpėjo ne pačios, o dukrų – Sandros ir Odetos – sėkmė. Anot jos, Sandra yra patyrusi melžėja, ūkyje dirbanti jau dveji metai, o štai 16-os Odeta – dar tik praktikantė, pasiryžusi vasarą talkinti ūkyje. Beje, ji niekieno neraginta pati pasisiūlė dalyvauti varžytuvėse.

Padarytų klaidų analizavimas. Ūkio šeimininkė V. Macijauskienė (viduryje), LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė I. Kuzmienė, ūkio melžėjos ir palaikymo komanda

Teisėjai įvertino, ar dalyvės viską atliko ne tik pagal taisykles, bet ir per tam tikrą rungčiai skirtą laiką. Nustatytas somatinių ląstelių skaičius piene, įvertintas jo kiekis ir švarumas. Pasak vertinimo komisijos pirmininko S. Tušo, galutinis rezultatas, dažnai lemiantis konkurso prizinę vietą, yra pieno kokybė. „Požiūris į pieno kokybę pasikeitė. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau supranta, kad jei melš kokybišką pieną, banda bus sveikesnė, iš karvės gaus daugiau riebesnio ir baltymingesnio pieno. Tai rodo, kad tvarte nėra infekcijos šaltinių“, – gerėjančia pieno kokybės situacija šalyje džiaugėsi S. Tušas.

Susumavus šešiose rungtyse surinktus balus, paaiškėjo, kad geriausia Šilutės krašto melžėja tapo Onutė Dačkauskienė. Antroji vieta atiteko Sandrai Jurgelionytei, trečioji – Redai Vilkienei.

Nugalėtoja tapusi Onutė Dačkauskienė – melžėja „su stažu“, karves melžianti 15 metų. Anot jos, konkursas turi savų reikalavimų, kurių turi paisyti, pvz., ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas, o konkurse dirbama su bidonu, tad reikia prisiminti, kaip teisingai viską atlikti. „Žinoma, patirtis labai gera. Kitąmet jau nebus baisu, žinosiu, kas ir kaip“, – tikino Onutė Dačkauskienė.

Varžytuvių dalyvės (iš kairės): Odeta Jurgelionytė, Žibutė Jurgelionienė, Sandra Jurgelionytė (II vietos laimėtoja), konkurso nugalėtoja Onutė Dačkauskienė, Reda Vilkienė (III vietos laimėtoja), Irma Aleksonytė

Ūkininkų bendrystė su LŽŪKT trunka 15 metų

Varžytuvių rengėjai vienbalsiai tvirtina, kad sunkiausia – rasti pieno ūkio savininką, sutinkantį į savo valdas įsileisti dalyvius ir renginio svečius. Tad yra labai dėkingi Virginijai ir Jonui Macijauskams, svetingai atvėrusiems savo pažangaus pieno ūkio duris.

LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Ina Kuzmienė sako, kad paprašius ūkyje organizuoti melžėjų varžytuves, ūkio šeimininkė Virginija iš karto sutiko, mat su LŽŪKT konsultantais bendradarbiauja jau 15 metų, tad stengiasi vieni kitiems padėti. „Ūkio šeimininkus pažįstame nuo pat jo įsikūrimo, kai V. Macijauskienė 2002 metais atėjo į LŽŪKT biurą. Tuomet ūkininkė laikė 5–6 karves. Daugiau nei dešimtmetį stengėmės žengti koja kojon. Biure tvarkoma ūkio buhalterinė apskaita, rengiami verslo planai, stebimi gyvulių judėjimai, tiriami pašarai, teikiamos ir kitos technologinės paslaugos. Dabar ūkis modernus. Iš viso laikoma per 400 pieninių (apie 150 melžiamų) ir mėsinių karvių“, – gražų ne vienus metus trunkantį bendradarbiavimą vardija biuro vadovė Ina Kuzmienė.

Biuro paslaugomis naudojasi ne tik tėvai – bendradarbiauti pradėjo ir sūnus Mantas, valdantis mėsinių galvijų ūkį. Be to, ir dukra nuo žemės ūkio toli nenutolo – turi žirgininkystės ūkį.

Virginijos Macijauskienės ūkio valdos patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, tad ūkyje sudėtinga vykdyti statybas, pievos dažnai užliejamos. Štai ir pagrindinis pašarų ruošimas vyko tik praeitą savaitę. Tačiau šeimyniškai susitelkę, padedami sūnaus ir 10 samdomų ūkio darbuotojų, Virginija ir Jonas Macijauskai stengiasi atlikti visus darbus.

Konkursas vilnys per Lietuvą

Siekiant išsiaiškinti geriausius šalies melžėjus, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais rajonuose bus organizuojami dar 9 konkursai. „Jei bus norinčių daugiau, tikrai rasime laiko pas visus atvažiuoti“, – patikino LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas.

Renginio organizatoriai – LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centras drauge su LŽŪKT ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Taip pat prisideda savivaldybių žemės ūkio skyriai, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, Žemės ūkio rūmų atstovai rajonuose, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais. Renginį finansuoja LR žemės ūkio ministerija bei rėmėjai.