Kviečiame į tarptautinę konferenciją „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai

Erika Mankutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė

2021-01-26

Jei domitės žemės ūkio naujienomis ir Jūsų paklaustų, kokia yra šių dienų aktualija, greičiausiai pasakytumėte: Europos žaliasis kursas, klimato kaitą švelninančios priemonės, klimatui neutralus žemės ūkis ar ekonomika iki 2050 m. Iš tiesų, ar ūkininkauti tvariai ir efektyviai įmanoma, ar galima gaminti kokybišką ir sveiką produkciją, bet kartu tausoti aplinką? Į šiuos ir kitus klausimus ieškosime atsakymų vasario 4 d. 10 val. LŽŪKT organizuojamoje tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“. Pranešėjų akiratyje – Žaliasis kursas, tikslusis ūkininkavimas ir skaitmeniniai įrankiai, Airijos ir Suomijos geroji patirtis. Kviečiame registruotis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žaliasis kursas

„Žaliasis kursas – Europos iniciatyva, strategija, kelianti gana ambicingus tikslus, kurie neabejotinai palies ir žemės ūkio sektorių. Ši iniciatyva pakankamai jauna, todėl dar intensyviai diskutuojama ir tik dabar pradedamos rengti konkrečios jos įgyvendinimo priemonės, teisės aktai ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu. Strateginiai tikslai, siekiai yra suformuluoti, įsipareigojimai derinami, tačiau konkrečių suderintų veiksmų ir priemonių dar nėra. Dabar pats metas gilintis ir diskutuoti šia tema, tad džiaugiamės, kad renginyje dalyvaus ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas“, – mintimis apie vieną iš esminių renginio temų dalijosi LŽŪKT direktorius ir konferencijos pranešėjas dr. Edvardas Makelis.

Savo ir šalies ūkininkų mintimis, iššūkiais, susijusiais su klimato kaita, pasidalins ūkininkas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Tikimasi, kad LR ŽŪM Tvarios žemės ūkio politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius konferencijos metu pristatys Lietuvoje planuojamas taikyti klimato kaitos valdymo gaires.

Geroji Airijos patirtis

Konferencijoje dalyvaus net trys pranešėjai iš Airijos, intensyviai dirbantys su klimato kaitos švelninimo priemonėmis. Specialistai apžvelgs savo šalies ūkininkų problemas, pristatys, kokius technologinius sprendimus taiko siekdami tausiai, tačiau efektyviai ūkininkauti.

Airis Dale Crammond, dirbantis Klimato kaitos ir bioenergetikos politikos skyriuje, daugiausia dėmesio skirs aptarti ŠESD išsiskyrimo į aplinką mažinimo priemones. Jis pristatys 2020 m. gruodį Airijos žemės ūkio ministerijos publikuotą praktinį klimato kaitos mažinimo planą „AG Climatise“. Planas sukurtas siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus – iki 2050 m. Europa turi tapti pirmuoju anglies dioksido neišskiriančiu žemynu, kuriant švaresnius energijos išteklius bei žaliąsias technologijas.

Airijos žemės ūkio konsultavimo organizacijoje „Teagasc“ dirbanti mokslinė darbuotoja Dominika Krol neabejoja, kad žemės ūkis ir klimato kaita yra glaudžiai susiję, tačiau reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip sušvelninti šiltnamio dujų efektą ir kt. Airijos mokslininkai daug metų dirba su žemdirbiais, kurdami ir siūlydami praktikoje taikyti priemones, padedančias mažinti neigiamą poveikį aplinkai, tvariai ūkininkauti. Pranešime D. Krol daugiausia dėmesio skirs mėšlo tvarkymo problemoms spręsti, pateiks būdų, kaip efektyviai panaudoti mėšlą tręšiant, aptars organinių trąšų naudą derliaus rodikliams gerinti.

Pranešimą skaitys ir dar vienas „Teagasc“ mokslinis darbuotojas Macdara O‘Neill. Jis kalbės apie rapsų auginimo sistemas – poveikį pasėliams, ŠESD susidarymui ir dirvožemiui.

Suomijos patirtis

„Savo pranešime noriu paneigti mitą, kad taikomos klimato kaitos mažinimo priemonės būtinai turi būti nukreiptos į produkcijos gamybos apimčių mažinimą. Manau, kad didžiausią dėmesį reikia skirti dirvožemio kokybei gerinti taikant tvarias priemones. „Sveikesnis“ dirvožemis ir bioįvairovė neabejotinai pagerina ne tik derliaus kokybę, bet ir kiekybę, tad natūraliai gerėja ekonominiai ūkio rodikliai. Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę savo praktine patirtimi pasidalinti su Lietuvos ūkininkais“, – sakė Suomijos žemdirbių konsultavimo organizacijos „ProAgria“ vyriausioji specialistė Sari Peltonen.

Tikslusis ūkininkavimas ir skaitmeniniai įrankiai

Konferencijos metu LŽŪKT IT skyriaus vadovė Ilma Rimkevičienė pristatys unikalų nemokamą įrankį žemdirbiams. IKMIS – gerosios praktikos pavyzdys tausaus augalų apsaugos produktų naudojimui Lietuvoje – taip įvardijama Europos audito rūmų išvadoje bei žemdirbių atsiliepimuose. Tai skaitmeninis įrankis ūkininkams, sudarantis sąlygas vykdyti efektyvesnę bei aplinką tausojančią žemės ūkio veiklą.

„Žemės ūkis taip pat prisideda prie klimato kaitos, todėl siekiama kuo efektyviau sumažinti šį procesą. Tam naudojamos įvairios tiksliojo ūkininkavimo priemonės, viena iš jų – tikslusis tręšimas. Tai toks tręšimo būdas, kai trąšos išberiamos kada, kur ir kiek reikia – taip augalas aprūpinamas reikalingu maistinių medžiagų kiekiu, išvengiama išsiplovimų, nuostolių gamtai ir sutaupomos trąšos. Šią temą plačiau aptarsime mano pranešime, kuriame bus pristatyti ir praktiniai pavyzdžiai“, – apie savo pranešimą kalbėjo LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo ir kompetencijų centro vadovas Lukas Šapranauskas.

Tikimasi realios naudos ūkininkams

Anot vienos iš konferencijos organizatorių, LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovės Astos Šakickienės, renginys visų pirma skirtas ūkininkams, nes siekiama, kad jie iš pirmų lūpų išgirstų apie artėjančius žemės ūkio pokyčius, susipažintų su užsienio šalių, kurios ūkininkavimo sąlygomis panašios į Lietuvą, patirtimi.

„Mes tikimės, kad pasibaigus renginiui žemdirbiai turės daugiau žinių apie klimato kaitos mažinimo priemones, praktinę jų naudą ūkio rezultatams ir ūpo jas taikyti savo ūkiuose. Konferencijoje bus sudarytos sąlygos užduoti rūpimus klausimus, vyks diskusijos, tad visus kviečiame registruotis į renginį“, – sakė A. Šakickienė.

Renginys vyks dviem kalbomis – lietuvių ir anglų. Vertimu pasirūpinta.

Programa ir registracija į konferenciją