• Temos
• Verta žinoti

Metų ūkis 2019: pasididžiavimo šventė, tikėjimas būti išgirstiems ir suprastiems

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė

2019-11-24

Konkurso „Metų ūkis 2019“ prizas simbolizuoja ūkininko darbą: kaip viso jį supančio chaoso fone žemdirbys kantriai ir nuosekliai dirbdamas sugeba auginti savo ūkio derlių.

Nors šalyje dar tęsiasi tylioji žemdirbių protesto akcija „Žalieji kryžiai“, tačiau sunkmetis – taip pat ir galimybė visiems susiburti bendriems darbams, nepamirštant pasidžiaugti pasiektais tikslais. Tad tradiciškai geriausi šalies ūkininkai lapkričio 22 d. (penktadienį) rinkosi į 26-ąjį baigiamąjį respublikinio konkurso „Metų ūkis 2019“ renginį, vykusį Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“. Iš konkurse dalyvavusių 420 ūkių išrinkti 116 nugalėtojų iš 39 savivaldybių: 39 pirmos vietos, 39 – antros ir 38 – trečios vietos laureatai.

Jau gerą ketvirtį amžiaus 41 rajoninį skyrių vienijančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) organizuojamas konkursas prisideda prie šalies žemės ūkio tobulinimo. Jo tikslas – skatinti ūkininkus pažangiau ūkininkauti, siekti gamybos efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros, geriau ir gražiau tvarkytis savo ūkyje, išaiškinti geriausius savivaldybėje. Konkursas per eilę metų išlaikė esminius principus – pastebėti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio vystymosi pažangą.

Į ūkininkų pagerbimo šventę šįkart atvažiavo nemažai aukštų valdžios atstovų: europarlamentaras Bronis Ropė, Premjero patarėja Leokadija Počikovska, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, parlamentarai Rimantė Šalaševičiūtė, Rasa Petrauskienė, Aurimas Gaidžiūnas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir kt., valstybinių institucijų vadovai ir atstovai, žemdirbiškųjų organizacijų lyderiai, savivaldybių merai, vicemerai, administracijų vadovai, žemės ūkio skyrių vedėjai, Konsultavimo tarnybos vadovai ir rajono biurų vadovai, rajoninių ūkininkų sąjungų pirmininkai.

Tradiciškai LŪS pirmininkas Jonas Talmantas europarlamentarui Broniui Ropei, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Andriejui Stančikui ir žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui įteikė po kepalą kasdienės duonos.

Aštrių kritikos žodžių nepagailėta

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas sveikinimo kalboje politikams ir visuomenei nepagailėjo aštrių kritikos žodžių, kurie dažnai nuvilnydavo drauge su žemdirbių plojimais.

„Kantrūs ir pasyvūs mes buvome ilgai. Taip ilgai, jog išmetus vis naują valdžios pasiūlymą nevykdėme jokių protesto akcijų jau daugybę metų. Įpratome tiesiog pasiginčyti ir vardan tos bendros šalies gerovės susitaikydavome su kraunamu kiekvienu nauju mokesčiu. Suprantame, kad sunku yra mokytojams, gydytojams, policininkams, gaisrininkams, o gerai turbūt tik tiems, kurie leidžia pačius įstatymus,“ – kalbėjo LŪS vadovas.

Užsimindamas apie Vyriausybės su Prezidentūra Seimui teiktus mokesčių paketus dėl 2020 m. Lietuvos biudžeto su intencija surinkti daugiau lėšų kuriamai naujai gerovės valstybei, J. Talmantas pabrėžė, kad didelė siūlomų naujai surinktų lėšų suma numatyta paimti iš žemės ūkio, kuris, šalies valdininkų nuomone, Lietuvoje gyvena per gerai ir per mažai prisideda prie bendros gerovės, peržengė visas kantrybės ribas. Todėl nuspręsta skelbti visą Lietuvą apimančią žemdirbių protesto akciją. Pasak LŪS vadovo, pirmoji taiki ir tyli akcijos dalis „Žaliasis kryžius“ startavo lapkričio 7 d. ir vien LŪS facebook‘o paskyroje ši žinia per pirmąjį akcijos savaitgalį sulaukė 120 tūkstančių peržiūrų! Tai buvo pirmas kartas LŪS istorijoje, kad ūkininkų reikalai nuvilnijo taip plačiai. Pirmininkas teigė, kad drauge su šia akcija žemdirbių galvose vyksta proveržis ir su kiekviena akcijos diena jie vis drąsiau pradeda reikšti savo nuomonę – ginti savo darbą.

„Sunkmetis yra unikali galimybė visiems susiburti bendriems darbams. Šioje akcijoje turime atmesti visus savo politinius įsitikinimus, nes čia yra kova už save, savo šeimas, vaikų ateitį ir pagarbą ūkininkui! Dar pamatėme, kad visi kiti visuomenės sluoksniai mano esą gerokai geresni ir jų verslai teisingesni nei žemės ūkio. O juk iš tiesų daugeliui jų išsilaikyti padeda būtent ūkininkas“, – nuoskaudos neslėpė J. Talmantas ir svarstė, kas nutiktų, jei susivieniję žemdirbiai metus nepirktų, pvz., technikos, trąšų, augalų apsaugos priemonių, o leistų žemei teisę duoti tokį derlių, kokį gali užauginti.

Nesitaikstydami su tolimesniu kaimo ir miesto žmogaus supriešinimu, lapkričio 26 d. žemdirbiai ruošiasi rajonų centruose visuomenės dėmesį patraukiančiai taikiai traktorių akcijai. Jeigu ir to nepakaks, ūkininkai tikisi visuotinio supratimo, kai gruodį susirinks sostinėje.

Baigdamas kalbą, LŪS pirmininkas kvietė nepamiršti tikėti, nes tai padeda įveikti visas negandas. „Tikėkime, jog vienybėje sustoję galėsime daug nuveikti ir įveiksime naujus mums paruoštus iššūkius, o kitų metų pabaigoje ir vėl sueisime draugėn pasidžiaugti pasiektais rezultatais,“ – kalbėjo LŪS vadovas.

Sveikinimai ir apdovanojimai

Europarlamentaras Bronis Ropė dėkodamas žemdirbiams už darbą ir bendradarbiavimą pabrėžė, kad kuriamos įvairios paramos ne tam, kad žemdirbiai be jų negali išgyventi, bet tam, kad Europos Sąjungos piliečiai nuolat turėtų kokybiškai užauginto ir pagaminto maisto. „Galvoti turime bendradarbiaudami, – kalbėjo B. Ropė. – Todėl laukiu pasiūlymų iš Ūkininkų sąjungos, Žemės ūkio ministerijos bendram dialogui“.

Europarlamentaras B. Ropė apdovanojo ir apsilankyti Europos Parlamente pakvietė jauniausius konkurso prizininkus Druskininkų sav. II vietos laimėtojus brolius Vaidotą, Justiną ir Julių Pilvelius. 25 metų Vaidotas Pilvelis su broliais puoselėja mėsinių gyvulių ūkį, laiko 120 galvijų.

Europos Parlamento nario Juozo Oleko vardu padėjėja Orinta Leiputė apdovanojo Kauno r. II vietos laimėtojus Virginijaus Grumado ir Eitvydo Jagėlos ūkį.

Ministro Pirmininko S. Svernelio patarėja Leokadija Počikovska padėkos raštais apdovanojo smulkių ir vidutinių ūkių savininkus: Ignalinos r. I vietos laimėtoją Zenoną Rubiną, Varėnos r. I vietos laimėtojus Daliją, Stasį ir Marių Barkauską (nuotr.), Vilkaviškio r. I vietos laimėtoją Algirdą Pilipavičių.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas prisipažino, kad dirbdami Seime komiteto nariai dažnai papuola „tarp kūjo ir priekalo“, bandydami stoti žemdirbių pusėn, o po to dar gauna pipirų ir nuo jų, ir nuo politikų. Jis dėkojo žemdirbiams už jų ryžtą investuoti, rizikingus sprendimus, kuriuos koreguoja gamta ir politikų „baikos“.

KRK padėkos raštus KRK pirmininkas A. Stančikas įteikė Anykščių r. I vietos laimėtojams Rimai ir Valentui Gudėnams, Kaišiadorių r. I vietos laimėtojams Danutei ir Gediminui Pašvenskams bei Kauno r. I vietos laimėtojams Raudonių ir Paurų ūkiui.

Žemės ūkio ministras A. Palionis, dėkodamas organizatoriams už šventę, kalbėjo, kad susirinkta visiems drauge pasidžiaugti už puikius šalies žemdirbių rezultatus, už tai, kad Lietuvos žemės ūkis stiprėja, kad bendromis pajėgomis lietuviška produkcija eksportuojama į 146 Europos ir pasaulio šalis, kad tęsiami tėvų darbai, o ūkio dydžiai ar ūkininkų amžius – rezultatams neturi įtakos. Vis tik ministras pripažino, kad šiandien žemdirbiams, kovojantiems dėl savo teisių, nelengvos dienos.

„Visuomenėje didėja priešiškumas. Vartotojai pamiršo, kad nuo jūsų priklauso, ar turėsime sveiko ir kokybiško maisto. Laukuose statomi kryžiai“, – kalbėjo ministras ir teigė, kad jis palaikantis „Žaliųjų kryžių“ akciją, tačiau nepritariantis lapkričio 26 d. planuojamam sumanymui į rajono centrus važiuoti traktoriais. „Nepykite, sakau tai, ką galvoju“, – sakė ministras.

Anot A. Palionio, žemdirbių naudojamo kuro akcizus apsvarstęs Seimas pasirinko kukliausią tarifo didinimą (nuo sausio jis didės simboliškai 7,2 proc., arba keturiais eurais: nuo 56 iki 60 Eur už 1 tūkst. litrų), o ir kiti mokesčiai didės nedaug. Šiuos ministro žodžius salėje pasitiko nepasitekinimo šurmulys ir replika: „o kiek didės pieno, mėsos supirkimo kainos?“.

Žemės ūkio ministras apdovanojimus įteikė 4 ūkininkams: Aldonai Baldišienei iš Šilutės r., Vaidotui Pilveliui iš Druskininkų sav., vyriausiajam konkurso nugalėtojui 72 metų Romaldui Gaidamavičiui iš Ignalinos r., bei Kasiai ir Zbignev Jankun iš Širvintų r.

Generalinio rėmėjo SWEDBANK nominacija už tvarumą įteikta Zarasų I vietos laimėtojams Ritai ir Dariui Viliūnams.

Visiems prizininkams taip pat įteiktos konkurso rėmėjų – UAB „Biržų žemtiekimas“ ir UAB „Agrochema“ – dovanos ir gausybė gėlių bei atminimo dovanėlių, kurias atvežė iš šalies rajonų atvykę sveikintojai.

Konkursas organizuojamas daugelyje savivaldybių

Konkursas organizuojamas remiantis patvirtintais konkurso nuostatais. Laimėtojais kasmet tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai, o konkurso dalyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonių 2014–2020 m. programos priemonėse, modernizuoja savo ūkius Europos Sąjungos paramos lėšomis ir nuolat ieško inovatyvių sprendimų, norėdami išsilaikyti besikeičiančios rinkos ir klimato sąlygomis. Akivaizdu, jog ateityje turi šansų išlikti tik ekonomiškai stiprūs, taupiai ir efektyviai išnaudojantys energetinius resursus, įdarbinę naujausias technologijas ūkiai. Visai nesvarbu stambus, vidutinis ar smulkus tai būtų ūkis, svarbiausia – sumanus.

Konkurso vertinimo komisijos rajonuose yra sudaromos iš savivaldybės konkurso organizatorių: LŪS rajono skyriaus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) rajono biuro, rajono žemės ūkio skyriaus atstovų, kitų žemdirbiškų organizacijų atstovų, pasikviečiant praėjusių metų konkurso laimėtojus – ūkininkus, spaudos atstovus ir rėmėjus.

Į26-ąjį kartą organizuojamąbaigiamąjį renginį sugužėjo nemažas dalyvių ir sveikintojų būrys.

Ūkininkų sąjungos sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę kviečiami tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių Ūkininkų sąjungų laimėtojai.

Ūkių specializacija šiemet itin spalvinga

Tarp nugalėtojų tradiciškai vyrauja augalininkystės ūkiai – jų yra 56, tačiau tai ne vien javų augintojai. Tarp jų 7 uogininkystės, 4 daržininkystės ūkiai, yra 2 sodininkystės ir 2 gėlininkystės ūkiai.

Gyvulininkystės specializaciją nurodė 28 ūkiai – čia yra ir pieno ūkiai, mėsinių galvijų augintojai ir 5 bitininkai. Didžiausias bitynas – Pasvalio rajone ūkininkaujančių 3 vietą konkurse laimėjusių Eglės ir Laimio Beinoraičių. Jie laiko net 500 bičių šeimų.

Apdovanoti Kauno apskrities ūkininkai.

Mišrius ūkius puoselėja 33 konkurso nugalėtojai, tarp jų ir paukščių laikytojai (240 paukščių ir pienines karves laikantis Ignalinos rajono I vietos laimėtojas Zenonas Rubinas) ir arklių savininkai (Anykščių rajono laiko III vietos laimėtojas ūkininkas Arvydas Pasmokis laiko 27 Lietuvos sunkiųjų veislės arklius), avių augintojai (Skuodo I vietos laimėtojai Estrėja, Eglė ir Gintautas Odinai, laikantys 600 avių) bei žuvininkystės kryptį Alytuje vystantis ūkis.

Kretingos rajono žemdirbiai.

Didžiausią žemės plotą – 991 hektarą (iš kurių yra pusė nuomojamos žemės) – dirba I vietos nugalėtojai Jurbarko r. savivaldybės ūkininkai Lidija ir Donatas Simanavičiai. Mažiausi pagal dirbamą plotą – Anykščių rajono ūkininkai Ingrida ir Mindaugas Baurai, net hektaro nesiekiančiame ūkyje auginantys gėles ir dekoratyvinius augalus. Nugalėtojų vidutinis ūkis pagal dirbamos žemės plotą, atmetus didžiausią ir mažiausią, šiemet yra 165 hektarai.

Ekologiniais savo ūkius anketose įvardijo 12 ūkininkų, tačiau „Ekoagros“ tarp nugalėtojų atpažino 25 savo pareiškėjus: 20 ekologinių ūkių ir 5 nacionalinės kokybės produktų augintojus.

Skuodo rajono žemdirbiai.

Konkursui pateiktose anketose nurodyta, kad 2 ūkiai užsiima perdirbimu. Tai Širvintų r. triūsiantys Kasia ir Zbignev Jankun, gaminantys gardžius sūrius, bei Šilalės r. ūkininkai Ona ir Gedeminas Sungailai, kurie 22 ha plote augina spelta kviečius, šilauoges, braškes, smidrus ir gamina spelta miltus bei makaronus.

Šventinis tortas – LŽŪKT dovana

Grupė „el Fuego“ virpino kiekvieno širdį.

Čia galima rasti „Metų ūkis 2019“ laureatų sąrašą

Renginio akimirkas užfiksavo Egidijus Vilkevičius, LŽŪKT