Birželio 30 d., antradienis | 26
„Metų ūkis 2025“: kai bendrystė tampa galia
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2026-02-09
Konkurse dalyvavo per 260 ūkių. Laimėtojais tapo iš viso 107 ūkiai.
Vasario 6-ąją Lietuvos kultūros sostinėje Kėdainiuose vyko respublikinio Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) konkurso „Metų ūkis 2025“ laimėtojų apdovanojimų renginys. Giliausias tradicijas turinti agrosektoriaus šventė jau 32-ąjį kartą subūrė ūkininkus iš visos Lietuvos – su šeimomis, artimaisiais, kolegomis ir bendraminčiais. Straipsnį papildo trumpi vaizdo įrašai iš šventės.
Per daugiau nei tris dešimtmečius „Metų ūkis“ augo kartu su Lietuvos žemės ūkiu. Keitėsi technologijos, ūkio struktūra, požiūriai ir masteliai, tačiau konkurso tikslas išliko tas pats – pastebėti, įvertinti ir paskatinti tuos ūkius, kurie ūkininkauja pažangiai, tvariai ir atsakingai, kurdami ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei aplinkosauginę vertę. Ir ne tik.
„Metų ūkis“ seniai peržengė konkurso ribas – tai tapo bendruomenės susitikimu, kuriame svarbūs ir pasiekimai, ir žmonės, kasdien kuriantys Lietuvos žemės ūkį. Konkursas primena, kad už kiekvieno derliaus ir kiekvieno gyvybingo kaimo slypi nuoseklus, dažnai nematomas ūkininkų darbas. Tai pagarba tiems, kurių kasdienės pastangos užtikrina ne tik maisto saugumą, bet ir regionų gyvybingumą, kaimo tradicijų tęstinumą. Būtent bendrystė, atsakomybė ir tikėjimas tuo, ką darai, yra viena ryškiausių „Metų ūkio“ konkurso prasmių.
R. Juknevičius: „Esate didžiulė kurianti galia“
Sveikindamas susirinkusiuosius LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius atkreipė dėmesį į pastarųjų metų iššūkius, su kuriais teko susidurti žemdirbiams. Jo teigimu, ne visi sprendimai buvo lengvi, ne visi metai – finansiškai palankūs, tačiau gebėjimas laikytis kartu ir ieškoti sprendimų ūkininkų bendruomenėje išlieka didžiausia stiprybe.
„Tai bendruomenė, atliekanti valstybei itin svarbią misiją – aprūpinanti šalies gyventojus saugiu ir sveiku maistu. Bendruomenė, kuri žino, kas yra atsakomybė, ir ne kartą įrodė, kad kantrybės, užsispyrimo, išradingumo ir didelių pastangų dėka net ir nepalankiomis sąlygomis sugeba užpildyti aruodus ir užtikrinti, jog ant stalo visada būtų duonos. Tai bendruomenė, kuriai dėl aiškaus tikslų suvokimo ir susitelkimo pavydi daugelio kitų profesijų atstovai. Jūs esate didžiulė kurianti galia, o kiekvienas iš jūsų – šios galios šaltinis. Šiandien čia susirinko geriausi iš geriausių“, – kalbėjo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Ūkininkų pagerbimo šventėje dalyvavo ir žemdirbiams už bendrystę bei gyvybingą žemės ūkį dėkojo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė, komiteto narys Arūnas Dudėnas, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės visuomeninis konsultantas žemės ūkio klausimais ir VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna, taip pat gausus būrys svečių iš valstybinių institucijų ir partnerinių organizacijų.
Pasak R. Juknevičiaus, šiandienos ūkininkai – tai žmonės, kurie nuolat mokosi, prisitaiko prie kintančių sąlygų ir planuoja savo veiklą ilgalaikėje perspektyvoje. Toks požiūris leidžia žemės ūkiui išlikti strategiškai svarbia sritimi, kuriai būtinas dialogas, tarpusavio supratimas ir bendri sprendimai ir pasirinkimai.
Įvertinimai ir pasirinkimai
Šių metų „Metų ūkio“ laureatai atspindi šiuolaikinio Lietuvos žemės ūkio įvairovę – nuo augalininkystės ir gyvulininkystės iki mišrių, ekologinių bei netradicinių veiklų ūkių. 2025 m. konkurso rezultatai gauti iš 36 savivaldybių: jame dalyvavo per 260 ūkių, o laimėtojais tapo 107 ūkiai.
Aktyviausios šiemet buvo Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Rokiškio ir Šilalės savivaldybės. Tarp laureatų vyrauja augalininkystės ūkiai – jie sudaro apie 50 proc. visų laimėtojų. Gyvulininkystės ir mišrūs ūkiai atitinkamai sudaro 18 ir 19 proc., likusi dalis – daržininkystės, sodininkystės, bitininkystės bei netradicinės veiklos ūkiai.
Ne vienas apdovanotasis pabrėžė, kad svarbiausia – ne vienadieniai rezultatai, o nuoseklus darbas, leidžiantis ūkiams išlikti gyvybingiems ilgalaikėje perspektyvoje. Renginyje taip pat akcentuota, kad ūkininkų sėkmė neatsiejama nuo partnerystės – kasdienėje veikloje svarbų vaidmenį atlieka institucijos, organizacijos ir specialistai, dirbantys šalia ūkininkų ir padedantys spręsti praktinius, technologinius ar ekonominius klausimus. Toks bendradarbiavimas leidžia ne tik efektyviau reaguoti į iššūkius, bet ir kurti tvirtesnį rytojų.
Ūkiai, atspindintys šiuolaikinį žemės ūkį
Tarp šių metų laureatų – labai skirtingo dydžio ir krypties ūkiai. Ryškiausias pagal mastą ir veiklų įvairovę – Kauno rajono pirmos vietos laimėtojo Andriaus Banionio ūkis, apimantis daugiau kaip 1600 ha ir jungiantis augalininkystę, gyvulininkystę, paukštininkystę, bitininkystę bei produkcijos perdirbimą. Tai pavyzdys, kaip nuosekliai kuriama grandinė „nuo lauko iki vartotojo“.
Kauno r. geriausieji. Tautiniais rūbais pasipuošę į šventę atvyko Audriaus Banionio ūkio šeimininkai.
Augalininkystės sektoriuje išsiskiria Vaidos ir Pauliaus Staliorių ūkis Kėdainių rajone, beveik 1000 ha dirbamos žemės apimantis modernus ūkis, kuriame taikomos naujausios technologijos ir ilgalaikė investicinė strategija.
Mišrios specializacijos sektoriuje ryškus Banių šeimos ūkis Anykščių rajone, kuriame trys kartos kartu puoselėja daugiau kaip 1000 ha ūkį ir per 600 galvijų, išlaikydamos pienininkystės kryptį net sudėtingais laikotarpiais.
Šalia stambiųjų ūkių – ir labai maži, bet išskirtiniai ūkiai. Pavyzdžiui, Indrės ir Tado Subačių aktinidijų ūkis Kauno rajone, kuriame vos keli hektarai tapo inovatyvaus, mokslo žiniomis grįsto ūkininkavimo pavyzdžiu. Arba netradiciškiausias tarp visų laimėtojų – Rimos Paliulienės šeimos kepyklėlė Kupiškio rajone, kurioje puoselėjamos tradicinės duonos kepimo technologijos ir šeimos verslo tęstinumas.
Kupiškio krašto ūkininkai. Viduryje – Rima Paliulienė su vyru.
Vertinant skirtingų vietų laureatus, matyti ir ūkių masto, ir kartų dinamikos skirtumai. Tarp pirmos vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis siekia apie 260 ha, o ūkininkaujančiųjų vidutinis amžius – 45 metai; dauguma jų ūkininkauti pradėjo 2007–2008 m. Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis yra 183 ha, vidutinis amžius – 42 metai, o trečiosios vietos – 156 ha ir 41 metai. Antros ir trečios vietų laureatų ūkiai dažniausiai įkurti 2011–2012 m., atspindintys jaunesnės kartos įsitraukimą į žemės ūkį.
Kartų kaita
„Metų ūkio“ konkurse kasmet tradiciškai paminimi vyriausias ir jauniausias laureatai – kaip gyvas ženklas, kad Lietuvos žemės ūkyje susitinka patirtis ir ateitis.
Šiemet vyriausiuoju laureatu tapo 72 metų Kazimieras Venckus (viduryje) iš Vilkaviškio rajono, kartu su sūnumis Kazimieru (kairėje) ir Vaidotu dirbantis 740 ha augalininkystės ūkyje.
Jauniausias – 22 metų Domas Bajoriūnas iš Pakruojo rajono, ūkininkaujantis drauge su broliu Roku ir puoselėjantis 100 ha augalininkystės ūkį.
Tarp šių metų laureatų – ir Paulius Žemaitis iš Jonavos rajono, kurio istorija atskleidžia kitokią, bet ne mažiau svarbią kartų kaitos pusę. Ūkininkauti Paulius pradėjo 2019 m., pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa. Jau nuo pat pradžių jis žinojo, kad rinksis netradicinį kelią – svajojo apie vynuoges ir galbūt vyną. Vardan svajonės teko atsisakyti tuo metu turėto „Harley-Davidson“ motociklo. Ši detalė ryškiai parodo, kad jaunų ūkininkų pasirinkimai dažnai grindžiami sąmoninga atsakomybe ir ryžtu.
Ūkininkauti Paulius Žemaitis pradėjo 2019 m., pasinaudojęs jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programa. Pasitaręs su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro konsultantais, dabar augina 3,5 hektarų braškių ir 40 arų vynuogių.
2025-ieji sodininkams buvo ypač sudėtingi – pavasarinės šalnos ir lietinga vasara tapo rimtu išbandymu. Tačiau tokios patirtys dar kartą patvirtina, kad kartų kaita šiandien reiškia ne tik amžių skirtumą, bet ir gebėjimą mokytis, prisitaikyti bei ieškoti sprendimų net ir nepalankiomis sąlygomis.
Bendrystė, kuri išlieka
Ši šventė tapo ir simboliniu akcentu – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pranešė priėmęs sprendimą pasitraukti iš pareigų, pabrėždamas bendruomenės susitelkimo ir lyderystės tęstinumo svarbą. „Priėmiau sprendimą – atėjo laikas Lietuvos ūkininkų sąjungai išsirinkti naują vedlį. Man buvo didelė garbė būti šios bendruomenės dalimi ir jausti jūsų palaikymą. Visada jausiuosi LŪS dalimi ir linkiu sąjungai klestėti, susitelkimo bei nenutrūkstamos lyderystės“, – sakė R. Juknevičius.
Šiuolaikinis ūkininkas – tai žmogus, kuris gerbia tradiciją, bet nebijo ateities, o žemės ūkyje metų laikai – tai ciklas, kurį ūkininkai išmano geriau nei bet kas kitas. Todėl neatsitiktinai renginio metu skambėjo klasikos ir roko muzikos sintezė – Antonio Vivaldi „Metų laikai“, kuriuos atliko Tomas Varnagiris su grupe ir „Electric ladies“. Renginį užbaigė grupė „69 danguje“ ir drąsiausius sukvietė šokiams. „Metų ūkis 2025“ dar kartą patvirtino, kad tai – ne tik apdovanojimų ceremonija, bet ir bendrystės šventė, kurioje susitinka žmonės, kuriems žemdirbystė yra ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas.
Žvilgsnis į ateitį išlieka viltingas – bendruomenės ryšys, pasitikėjimas ir noras dalintis patirtimi yra vertybės, kurios išlieka ir pasibaigus šventei.
„Metų ūkis 2025“ laureatų sąrašas
Parengta bendradarbiaujant su LŪS. Renginio akimirkas užfiksavo Ramunė Sutkevičienė ir Egidijus Vilkevičius, agroakademija.lt
Agroakademija.lt komanda parengė tris vaizdo pasakojimus, kuriuose – gyvos „Metų ūkis 2025“ šventės akimirkos, žmonės ir jų mintys:
„Metų ūkis 2025“ – šventės akimirkos (bendras video: atmosfera, žmonės, muzika, emocija)
Ūkininkų balsai „Metų ūkyje“ (su ūkininkais, jų atsakymai, pasirinkimai)
Kartu su ūkininkais: konsultantų žvilgsnis (su LŽŪKT konsultantais)
Agroakademija.lt Pauliaus Žemaičio ūkyje lankėsi prieš ketverius metus – vaizdo įraše užfiksuota jo ūkininkavimo pradžia ir pirmieji sprendimai.
Smulkaus ūkio istorija: baikeriui ūkininkavimas tampa dar viena uždegančia veikla
