Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

Pritarta Žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo pakeitimams

2023-05-11

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Žemės įstatymo ir jį lydinčiųjų 17 teisės aktų pakeitimams, kurie įgyvendintų žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo tikslus. Numatytais pakeitimais bus tikslinamas esamas teisinis reguliavimas, siekiant, kad procesai būtų efektyvesni, mažintų administracinę naštą, būtų šalinami trūkumai, ribojantys tęstinę žemės valdymo ir naudojimo pertvarką.

„Pakeitimus parengėme atsižvelgę į darbo grupės, kuri jungė 25-ių politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, profesinių sąjungų, reguliuojamo sektoriaus, socialinių partnerių atstovų pasiūlymus. Įstatymų projektais siekiame tęstinio ir nuoseklaus žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos įgyvendinimo, kurie, tikimės, paskatins teigiamus ir seniai visuomenės lauktus pokyčius žemės tvarkymo, geodezijos ir kadastro srityse, paspartins restitucijos procesą“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Siūloma, kad servitutus sandoriais galėtų nustatyti savivaldybės, kaip valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose patikėtinės (valdytojos) ir Valstybinių miškų urėdija, patikėjimo teise valdanti ir naudojanti valstybinius miškus.

Nacionalinei žemės tarnybai būtų suteikiama teisė nustatyti servitutus administraciniu aktu ir kitų subjektų patikėjimo teise valdomiems žemės sklypams. Pavyzdžiui, kelio servitutą, servitutą – teisę tiesti centralizuotus bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktūros tinklus.

Numatoma, kad savivaldybės išduos visų rūšių sutikimus dėl patikėjimo teises valdomos žemės ir derinant teritorijų planavimo dokumentus pritars projekto sprendiniams vienu suderinimu.

Efektyviam valstybinės žemės valdymui planuojama steigti Žemės informacinę sistemą (ŽIS), per kurią visais atvejais būtų teikiami sutikimai, susitarimai ir sutartys, susijusios su valstybinės žemės valdymu ir naudojimu.

Dar vienas svarbus pakeitimas – pareigūnams, atliekantiems žemės naudojimo valstybinę priežiūrą, ketinama suteikti teisę duoti privalomuosius nurodymus dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo bei netrukdomai patekti į tikrinamas teritorijas ir atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus iš anksto neįspėjus.

Tam, kad valstybinė žemė būtų naudojama efektyviau, siūloma suteikti teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus statiniams, kurių paskirtis neatitinka pagrindinės žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo, eksploatuoti. Tačiau taip pat nustatomas terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą arba statinio paskirtį.

Numatoma, jog žemės sklypai nebus formuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami. Taip pat prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių, išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą.

Siekiant sumažinti apleistų statinių skaičių, suteikiama teisė išsinuomoti jau suformuotus sklypus prie apleistų statinių, nustatant terminą jiems sutvarkyti naudojimui pagal paskirtį.

Numatoma, kad atlyginimo už galimybę statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje nereikėtų mokėti atnaujinant pastatus, įgyvendinant viešosios infrastruktūros, atsinaujinančių išteklių energetikos projektus ir projektus, susijusius su viešojo intereso tenkinimu. Sprendimo teisė atleisti subjektus nuo šio atlyginimo suteikiama savivaldybėms.

Norint paspartinti restitucijos procesą, savivaldybėse, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, numatoma suteikti galimybę nuosavybės teisėms atkurti skirti ne tik sklypus individualiai statybai, bet ir kitai ūkinei-komercinei veiklai.

Siūloma, kad savivaldybės, kuriose nebus baigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis, neturėtų teisės valstybinės žemės perduoti tretiesiems asmenims, kol baigs nuosavybės teisių atkūrimo procesus.

Savivaldybių, kuriose nebaigtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros administracijos iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų baigti žymėjimą kartografinėje medžiagoje apie laisvą natūra grąžintiną žemę. Po to savivaldybės meras turėtų priimti sprendimą, kad nebėra natūra grąžintinos laisvos žemės.

Minėtų įstatymų pakeitimais sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų keitimo, prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarkos nustatymo, matininkų atsakomybės griežtinimo klausimai. Taip pat specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentų valstybinės priežiūros (patikrinimo) funkcijų perdavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Planuojama panaikinti galimybę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui išnuomoti patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, kuomet suteiktų valstybinės žemės sklypų nereikia viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklai vykdyti.

Žemės valdymo ir naudojimo pertvarkos antrojo etapo teisės aktų projektus dar turės patvirtinti Seimas. Primename, kad Seimas 2022 m. birželį priėmė Žemės įstatymo pakeitimus, kuriais nuo 2023 m. sausio 4 d. Aplinkos ministerijai perduotas žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos politikos srities formavimas, jai pavaldžia tapo ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Aplinkos ministerijos informacija