Balandžio 18 d., ketvirtadienis | 24

Rengiami natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų žemėlapiai

2023-08-21

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 metų pabrėžiama, kad didelės biologinės įvairovės vertės teritorijoms, įskaitant natūralias pievas ir pelkes, reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja, nes žemės ūkiui intensyvėjant pievos suariamos. Pelkės nyksta taip pat dėl intensyvėjančio žemės ūkio, urbanizacijos. Šias ekosistemas būtina išsaugoti. Tuo tikslu rengiami minėtų ekosistemų, kurioms bus taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, žemėlapiai.

2018–2022 metais kultūrinių, natūralių pievų ir ganyklų bendras plotas sumažėjo beveik 213 tūkst. hektarų ir dabar sudaro apie 5,5 procentų visos Lietuvos teritorijos. Iš jų natūralios, didele biologine įvairove pasižyminčios pievos ir ganyklos sudaro tik nedidelę dalį.

Pelkių plotas Lietuvoje išlieka gana stabilus, bet ir pelkės nyksta atnaujinamų melioracijos ir durpių kasybos projektų, taip pat dėl veiksnių, susijusių su klimato kaita. Atvirų pelkių plotai sparčiai mažėja dėl užžėlimo nendrėmis, krūmais ir medžiais.

Pelkių, šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos atlieka itin svarbų vaidmenį, sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėkinimo režimą, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.

Kas yra natūralios pievos ir ganyklos bei pelkės ir šaltinynai SŽNSĮ kontekste?

Kaip apibrėžia Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ) , natūralios pievos ir ganyklos yra neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei.

Pagal SŽNSĮ, prie pelkių ir šaltinynų priskiriamos teritorijos, atitinkančios vieną arba kelis šių požymių:
1) teritorija patenka į inventorizuotus Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių pelkių ir šaltinynų plotus;
2) vyksta pelkėdaros procesas (teritorijoje vyrauja durpinis dirvožemis, kurio durpių sluoksnis ne mažesnis kaip 5 centimetrai, arba dirvožemis priskiriamas šiems šlapžemių dirvožemių tipams: aliuvinis pelkinis, užneštasis (palaidotasis) arba deliuvinis glėjinis; vyrauja pelkinė augalija: viksvos, nendrės, meldai, švendrai, kupstiniai švyliai, pupalaiškiai, pelkiniai asiūkliai, kiminai, purienos, gegužliniai, gailiai, spanguolės ir žaliosios ar baltosios samanos; žemė nuolat įmirkusi, nenusausinta);
3) pelkine augalija gausiai užaugusi buvusi vandens telkinio dalis;
4) požeminis vanduo natūraliai trykšta iš žemės paviršiaus.

Kaip ribojama veikla šiose teritorijose?

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas draudžia natūralias pievas ir ganyklas suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

Pelkėse ir šaltinynuose draudžiama:
1) vykdyti teritorijos sausinimo darbus, keisti šaltinynų ir (ar) jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai;
2) pelkes ir šaltinynus paversti ariamąja žeme ir (ar) miško naudmenomis, užsodinti želdiniais;
3) pelkes ir šaltinynus paversti žeme, užimta paviršiniais vandens telkiniais, išskyrus atvejus, kai žemės sklype įrengiamas vienas, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys.

Kodėl šiuos žemėlapius rengia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“, parengė natūralių pievų ir ganyklų, taip pat pelkių ir šaltinynų žemėlapius, vadovaudamasi Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir ganyklų, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (kai nerengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas) ir tvirtinimo tvarkos aprašu, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-355/3D-680 (toliau – Aprašas).

Sudarydama žemėlapius VSTT vadovavosi minėto Aprašo III skyriaus pirmame ir antrame skirsniuose nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.

Nustatyta, kad natūralių pievų ir ganyklų atrankos kriterijus atitinkančios teritorijos Lietuvoje sudaro iš viso 75,8 tūkst. hektarų, pelkių – daugiau kaip 110 tūkst. hektarų, o šaltinynų – 517 hektarų.

Kaip bus tvirtinami žemėlapiai?

Kaip nurodoma Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 str. 3 dalyje, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijų žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto.

Parengti žemėlapiai bus patvirtinti VSTT direktoriaus įsakymais šešiomis dalimis:
1. Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Neringos, Pagėgių, Palangos m., Plungės r., Rietavo, Skuodo r., Šilalės r., Šilutės r., Tauragės r. savivaldybėse;
2. Akmenės r., Joniškio r., Jurbarko r., Kėdainių r., Kelmės r., Mažeikių r., Pakruojo r., Radviliškio r., Raseinių r., Šakių r., Šiaulių m., Šiaulių r., Telšių r. savivaldybėse;
3. Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Kalvarijos, Kauno m., Kauno r., Kazlų Rūdos, Lazdijų r., Marijampolės, Prienų r., Vilkaviškio r. savivaldybėse;
4. Elektrėnų, Jonavos r., Kaišiadorių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r. savivaldybėse;
5. Anykščių r., Biržų r., Kupiškio r., Panevėžio m., Panevėžio r., Pasvalio r., Rokiškio r., Utenos r., Visagino m., Zarasų r. savivaldybėse;
6. Ignalinos r., Molėtų r., Švenčionių r., Vilniaus m., Vilniaus r. savivaldybėse.

Numatoma, kad žemėlapiai bus baigti tvirtinti rudenį.

Patvirtinus žemėlapį ar jo dalį, erdviniai duomenys per 5 darbo dienas perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.

Viešinami žemėlapių projektai ir patvirtinti žemėlapiai prieinami Valstybinių saugomų tarnybos tinklalapyje, Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje, taip Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.

Kaip bus informuojami sklypų savininkai ir naudotojai?

Informavimas apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, atliekamas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai (kai šių teritorijų schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija), turi būti pranešama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas žemėlapis ir (ar) schema.

Kokių kompensacijų dėl veiklos suvaržymo gali reikalauti sklypų savininkai ir naudotojai?

Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNSĮ nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339. Metodika nustato vienkartinės ir periodinės kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypo ar teritorijos, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patenkančių į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, taip pat asmuo, kurio teisė į žemės sklypą įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir (ar) nustatytoje Įstatyme nurodytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus žemės sklypą, savininkai pagal kiekvieno jų atskirai patiriamų nuostolių dydį.

Kokia yra nustatytų teritorijų ribų keitimo ar naikinimo tvarka?

Piliečiai, nesutikdami su patvirtintuose žemėlapiuose pateikiama informacija, galės pagal Aprašo 33 punktą pateikti Tarnybai prašymą dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo. Šie prašymai bus nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o Tarnybos pateikiami atsakymai skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Agroakademija.lt rekomenduoja

„856 orchidėjų ūkis“: ūkininkavimas pelkėse auginant škotų hailendų galvijus

Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informaciją