Šalčio parašas dirvoje – ką atskleidžia dirvožemio įšalimo gylis

2026-02-25

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę tiek žmonių veiklai, tiek gamtiniams procesams. Dirvožemio įšalimo gylis yra svarbus projektuojant statinius, kelius ir inžinerinius tinklus. Nors statybų sektorius plačiai naudoja šiuolaikines technologijas, jis vis dar išlieka priklausomas nuo oro sąlygų – įšalęs dirvožemis apsunkina žemės darbus ir inžinerinių tinklų tiesimą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žemės ūkyje dirvožemio įšalas yra neatsiejama žieminių kultūrų sąlygų dalis. Kartu su oro ir dirvožemio temperatūra bei sniego dangos storiu jis lemia augalų peržiemojimą ir daro įtaką dirvos drėgmės režimui. Be to, dirvožemio įšalimo gylio duomenys yra svarbūs prognozuojant pavasario potvynius – įšalęs dirvožemis nepraleidžia vandens, todėl tirpstant sniegui didėja paviršinio nuotėkio ir potvynių rizika.

Kaip atliekami dirvožemio įšalimo gylio matavimai?

Daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, dirvožemio įšalimo gylio matavimai iki šiol atliekami rankiniu būdu. Jie vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėse, naudojant pašalomačius, kurie įkasami į dirvožemį iki 160 cm gylio.

Prietaiso sandara paprasta: apsauginiame vamzdelyje yra giluminė guminė žarnelė, į kurios vidų įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais. Žarnelė pripildoma distiliuoto vandens, todėl susidaręs ledas, net ir atitirpus viršutiniams dirvožemio sluoksniams, išlieka nepajudėjęs. Išorinėje žarnelės pusėje kas 1 centimetrą pažymėta skalė.

Dirvožemio įšalimo gylis nustatomas ištraukus žarnelę ir apčiuopiant ledo stulpelį. Pagal skalę, 1 cm tikslumu, įvertinamas įšalo gylis. Matavimai atliekami vieną kartą per parą – apie 8 val. Lietuvos laiku. Tarnybos meteorologijos stotyse jie įprastai vykdomi pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Pašalomatis. Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus specialistės Neringos Krisiulevičienės nuotrauka

Kokia šios žiemos situacija?

Paskutinės 2025 metų dienos ir 2026 metų pradžia pasižymėjo labai šaltais orais. Vis dėlto prieš šalčiams įsitvirtinant daugelyje šalies rajonų susiformavo sniego danga, kuri apsaugojo dirvožemį nuo gilesnio įšalimo.

Ploniausia sniego danga buvo fiksuota Vilkaviškio apylinkėse, todėl čia dirvožemis šalo smarkiausiai. Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje užregistruotas didžiausias 2025–2026 m. žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm. Keliais centimetrais mažesnis įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitose šalies vietose dirvožemiai buvo įšalę 3–16 cm gyliu.

Šiuo metu, kai oro temperatūra vietomis pakyla virš 0 °C ir intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis daugelyje vietovių palaipsniui plonėja.

Žemėlapyje – 2026 m. vasario 23 d. ryte išmatuotas dirvožemio įšalimo gylis, centimetrais. Spalvomis pateikiama informacija yra apytikslė, o nurodytos reikšmės – tikslios (išmatuota pašalomačiu meteorologijos stotyse).

Kokie yra Lietuvoje užfiksuoti įšalo rekordai?

Vidutiniškai per žiemą dirvožemis Lietuvoje įšąla 30–60 cm gyliu. Kai kuriais metais įšalas sunkiuose dirvožemiuose siekia 80–90 cm, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir dar giliau.

Didžiausias dirvožemio įšalimo gylis Lietuvoje užfiksuotas Dusetose 1969 metais – jis siekė net 146 cm. Žemėlapyje pateikiami didžiausi per pastaruosius 57 metus, nuo 1969 metų iki dabar, išmatuoti dirvožemio įšalo gyliai. Kaip matyti, daugiau nei 100 cm storio įšalo sluoksnis buvo fiksuotas daugelyje šalies vietovių.

Vis dėlto pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemis įšąla tik trumpam, o įšalo gylis išlieka nedidelis. Paskutinį kartą didesnis nei 100 cm dirvožemio įšalas buvo užfiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje, kai jis siekė 101 cm.

Parengta pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija