Už mieste turėtą žemę gali būti atlyginta mišku arba sklypu kitame mieste

2024-01-25

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad praėjusių metų pabaigoje Seime buvo priimtas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo iki 2024 m. gegužės 1 d. pratęstas laikas NŽT pateikti prašymą už miestuose turėtą žemę pasirinkti miško plotą kaimo vietovėje arba prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Jeigu iki šio nustatyto termino piliečiai nepakeis valios (nepateiks prašymo NŽT) dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į turėtą nekilnojamąjį turtą, o atkurti nuosavybės teisių ankstesniame prašyme nurodytu būdu nėra galimybių, nuosavybės teisės šiems piliečiams bus atkuriamos atlyginant pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Minėtu įstatymu piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, numatyta galimybė iki 2024 m. gegužės 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.

Svarbu tai, kad piliečiai, pageidaujantys pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią, savo prašyme turėtų nurodyti valstybės išperkamos žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį miško plotą, bei pasirinktą rajoną ir kadastro vietovę kaimo vietovėje, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti.

Teikiant prašymą dėl valios keitimo, kai už mieste turėtą žemę prašomą perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai kitame tos pačios savivaldybės teritorijoje esančiame mieste, svarbu žinoti tai, kad ši nuostata negalioja Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestams ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai, tačiau, pavyzdžiui, asmenys, iki 1940 metų nacionalizacijos valdę žemę Trakų mieste, galėtų prašyti atkurti nuosavybės teises perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai Lentvario ir Rūdiškių miestuose.

Nacionalinės žemės tarnybos informacija