Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo praktiniai aspektai

2026-02-24

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Nuo 2026 metų ūkininkams atsiveria nauja galimybė įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Šis procesas svarbus ne tik ūkių plėtrai – net 80 proc. gautų lėšų bus skiriama Valstybės gynybos fondui. Kad prašymų teikimas vyktų sklandžiai, parengta atmintinė ir atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, informuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Siekiant, kad prašymų teikimas vyktų sklandžiai ir nekiltų klaidų, parengta informacinė atmintinė, taip pat pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus.

Ką galima įsigyti?

Ūkininkai gali įsigyti iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose leidžiama vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami gali būti tiek teisėtai naudojami (išnuomoti ar iki 2026 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis suteikti), tiek laisvi valstybinės žemės sklypai, besiribojantys su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties sklypais.

Atkreiptinas dėmesys, kad įsigyti negalima tų sklypų, kurie rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.

Taip pat taikomi bendri ploto ribojimai: vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Kas gali įsigyti?

Fiziniai asmenys turi teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jei:

ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį arba turi nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti;
per pastaruosius 3 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Juridiniai asmenys gali įsigyti tokią žemę, jeigu:

verčiasi žemės ūkio produkcijos gamyba;
pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.

Iki kada galima teikti prašymus?

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas galutinės prašymų pateikimo datos nenustato. Prašymai priimami nuolat nuo 2026 m. sausio 1 d.

Kaip pasitikrinti teritoriją?

Informaciją apie tai, ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima rasti savivaldybių bendruosiuose planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, skelbiamuose Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“.

Taip pat prašymus galima pateikti per Elektroninius valdžios vartus, el. paštu, per ePristatymo sistemą arba paštu. Išsamesnė informacija apie visus galimus pateikimo būdus pateikiama atskirai.

Jeigu planuojama įsigyti kelis sklypus, rekomenduojama kiekvienam sklypui teikti atskirą prašymą.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Pateikiamų dokumentų sąrašas priklauso nuo to, ar prašymą teikia fizinis, ar juridinis asmuo, taip pat nuo konkrečios situacijos (paveldėjimo, atstovavimo ir pan.). Esminiai dokumentai – prašymo forma, tapatybę ar veiklos teisę patvirtinantys dokumentai, pajamų deklaracijos ir nustatytos formos deklaracijos bei pažymos.

Svarbu pažymėti, kad žemės deklaravimo ar ūkio apskaitos dokumentai šiuo atveju nėra laikomi tinkamais pajamų pagrindimo dokumentais.

Pagal NŽT informaciją