Birželio 22 d., šeštadienis | 24

Žaliuosius tikslus užtikrinančios kosmoso technologijos

2023-05-25

Nors praėjo daugiau nei 50 metų nuo tada, kai žmogus pirmą kartą žengė Mėnulio paviršiumi, kosmosas vis dar yra neįtikėtinai mažai ištirta sritis. Daugelį tų 50 metų praleidome siekdami geriau suprasti tai, ko nežinome, tačiau ateinantys keleri metai turėtų būti kertiniais: bandysime efektyviau išnaudoti virš mūsų esančias visatos platybes. Viena iš perspektyviausių sričių – tvarių tikslų įgyvendinimas ir klimato atšilimo stabilizavimas.

Kol vyksta aštrios diskusijos apie klimato kaitą ir darnaus vystymosi tikslų siekimą, kosmoso technologijų plėtra pripažįstama kaip svarbi alternatyva užtikrinant žaliuosius tikslus Žemėje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Ekologija yra viena iš įdomesnių ir nepakankamai įvertintų besiformuojančios kosmoso ekonomikos sričių. Nors kosmoso ir tvarumo derinys nėra savaime suprantamas, jis vis labiau aktualėja dėl novatoriško palydovinės sistemos technologijų pritaikymo. Kadangi į orbitą patenkančių palydovų skaičius sparčiai auga, kasdien iš viso pasaulio padaroma šimtai Žemės nuotraukų. Šių duomenų pagrindu apibendrinama informacija leidžia mums geriau suprasti klimato pokyčius ir mūsų planetos būklę. Pavyzdžiui, galime stebėti realiu laiku kintančius vandenynų vaizdus bei juos analizuoti. Taip pat dėl gaunamų palydovinių nuotraukų pirmą kartą pasaulio istorijoje galime suprasti, kaip orų pokyčiai gali paveikti koralinius rifus. Inovacijos šioje srityje pristatomos kone kasdien, o artimiausi metai turėtų inicijuoti svarbų progresą“, – teigia „Accenture Baltics“ inovacijų verslo vystymo vadovas Kristaps Banga.

Kodėl kosmoso technologijos yra svarbios Žemei?

Kosmoso technologijos yra pripažintos, kaip svarbus veiksnys, siekiant Jungtinių Tautų nustatytų 17 darnaus vystymosi tikslų.

Vienas iš akivaizdžiausių kosmoso technologijų privalumų žemei – tai aktualiausių duomenų perdavimas. Dėl visą Žemę realiu laiku analizuojančių palydovų, galime stebėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų progresą. Vyriausybinės ir privačios bendrovės naudoja palydovus rinkti išmetamųjų teršalų kiekiui ir kokybei nustatyti, o tai padeda apibendrinti išmetamą CO2 kiekį. Be to, palydovai pravartūs ir nelaimių atveju, fiksuojant gamtinių dujų nuotėkius iš įvairių šaltinių: naftos gręžinių, sąvartynų ar pramonės gamyklų.

„Apie 80 proc. pasaulio energijos poreikio sugeneruoja iškastinis kuras. Tokie duomenis negali neliūdinti, nepaisant viešojoje erdvėje akcentuojamo švariosios energijos pakilimo. Kita vertus, šią situaciją stebi ir kosmoso inovacijų kūrėjai bei siūlo praktiškus problemų sprendimo būdus. Kalbant pavyzdžiais, kosmoso palydovai padeda komunalinėms įmonėms optimizuoti atsinaujinančios energetikos infrastruktūrą, naudojant saulės šviesos ir debesuotumo modelių duomenis. Iš kosmoso palydovų į mūsų planetos kompiuterius atkeliaujantys duomenys leidžia efektyviai nustatyti saulės ar vėjo kolektorių įrengimo vietą. Be to, stebėti energijos vartojimo tendencijas bei taip subalansuoti apkrovą tarp atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos gamybos šaltinių“, – pastebi K. Banga.

Kaip švarią energiją užsitikrinsime ateityje?

Našesniu esamų resursų panaudojimu kosmoso tyrėjai tikrai neapsiriboja, o drąsiausi sprendimai gali priminti mokslinės fantastikos filmų epizodus.

„Smarkiai augant atsinaujinančiosios energetikos poreikiui ir ieškant papildomų švarios energijos šaltinių, matome, kaip kuriamos tvarios energijos išgavimo alternatyvos. Pavyzdžiui, šiuo metu kosmoso erdvėje sklando pirmojo pasaulyje saulės kolektoriaus kosmose prototipas, kurio tikslas – išsiaiškinti galimybes surinkti saulės energiją kosmose. Kosminės saulės energijos panaudojimas suteikia daugelį privalumų, įskaitant galimybę neribotai naudotis energijos ištekliais, išvengiant esamų trūkumų: dienos ir nakties ciklų, metų laikų kaitos ar debesų trukdžių. Kosminė saulės elektrinė potencialiai galėtų užtikrinti didžiąją dalį energijos poreikio Žemėje, o svarbiausias to privalumas – gauta energija būtų visiškai žalia ir nekenksminga mūsų aplinkai, todėl palaipsniui galėtume atsisakyti iškastinio kuro“, – apibendrina K. Banga.

Pagal bendrovės „Accenture“ pranešimą spaudai, bendrovės nuotrauka