Sausio 21 d., penktadienis | 22

Žemės paveldėjimo ypatumai

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
2021-12-29

Vienas iš žemės įsigijimo būdų yra žemės paveldėjimas. Ką reikėtų žinoti, kai žemės sklypą paveldi asmuo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintis turėti nuosavybės teisių į žemę?

Kai žemės sklypą paveldi asmuo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintis turėti nuosavybės teisių į žemę, jis turi teisę į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Paveldintis žemės sklypą asmuo pirmiausia turi kreiptis į notarą, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Labai svarbu paveldėjimo teisės liudijime nurodyti, kad įpėdinis turi teisę ne į žemės sklypą, o į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą. Įpėdinis gali pasirinkti, ar paveldėtą žemės sklypą parduoti jo pasirinktam pirkėjui, ar aukcione.

Parduodamo žemės sklypo kainą visais atvejais nustato įpėdinis. Įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį skyrių pagal paveldėto žemės sklypo buvimo vietą ir pateikti prašymą parduoti paveldėtą žemės sklypą. Kai įpėdinis prašo parduoti paveldėtą žemės sklypą jo pasirinktam pirkėjui, prašyme nurodoma fizinio asmens, kuriam parduodamas žemės sklypas, vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė. Prašyme taip pat nurodoma žemės sklypo pardavimo kaina. Kai žemės sklypą prašoma parduoti aukcione, nurodoma žemės sklypo pradinė pardavimo kaina. Taip pat nurodomas atsiskaitymo už žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai.

Prašyme nurodomi ir kiti duomenys bei pateikiami dokumentai, nurodyti Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 „Dėl Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo įpėdiniai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negalintys turėti nuosavybės teisių į žemę, pardavimo taisyklių patvirtinimo“.

Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vadovas. Pinigų suma, gauta pardavus žemės sklypą, atskaičius žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas, pervedama į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą.

Kai žemės sklypas parduodamas išsimokėtinai, pirkėjas atsiskaito už žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą atsiskaitymo tvarką ir terminus. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pirkėjo pervestas įmokas per 10 darbo dienų nuo įmokos gavimo perveda į privačios žemės savininko įpėdinio nurodytą sąskaitą.

Primename, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus Lietuvos Respublikos teritorijoje gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nurodyti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Europos ekonominės erdvės susitarimo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės, šių valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai bei Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.

Kitų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme neišvardytų, užsienio valstybių juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, tokių valstybių piliečiai ir nuolatiniai gyventojai negali įsigyti žemės Lietuvos Respublikoje.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.